Po kraupios indų plovėjos išpažinties vadovė puolė į ašaras

Tokios kraupios detalės paaiškėjo uostamiesčio Darbo ginčų komisijos posėdyje svarstant iš to restorano atleistos moters skundą, kai ši susibarė su savo kolege ir apkaltino ją vagyste, o po to buvo atleista.

Ryžosi atvirai išpažinčiai

Emilija (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) tikino tąkart vienintelė priėjusi prie vyro ir teikusi jam pirmąją pagalbą iki kol atvyko medikai. Apie šią patirtį ji prasitarė sulaukusi restorano vadovų advokato klausimo, ar yra netolerantiška užsieniečiams.

Mat moteris, susipykusi su savo kolege, vienoje žinučių rašė bijanti, kad ši ją užkapos kirviu, nes taip "tarp jūsų" daroma.

Kolegių ginčas užvirė šiais metais dar prieš vadinamąją meilės dieną. Klaipėdietė pasakojo, kad vasario 14-ąją sutikusi ne romantiškai, o darbe, kai į virtuvės patalpas įsiveržusi jos kolegė staiga ją apšaukė.

"Pasijaučiau, kad esu nesaugi darbo vietoje", - aiškino Emilija.

Tąkart, netekusi kantrybės ir apimta neteisybės jausmo, moteris atvyko į redakciją ir ryžosi išpažinčiai apie visus darbe patirtus skaudulius. Ji guodėsi, esą darbuotojams neleidžiama išeiti atostogų, tarp kolegų vyksta kivirčai, o jos neužstoja ir restorano savininkai - neva jie net patys prisideda prie dar didesnio spaudimo. Anot moters, tik ir laukiama dingsties ją atleisti.

Būtent dėl to apie savo patirtį ji ryžosi prabilti viešai, o restoraną, kuriame dirbo, nusprendė apskųsti ir darbo ginčų komisijai. Moteris darbdaviams kėlė kaltinimus, esą restorano savininkai ne tik ją atleido neteisėtai, bet ir nesumokėjo atostoginių. Tačiau moters išpažintis Darbo ginčų komisijos neįtikino - atleidimas pripažintas teisėtu, o prašymas tenkintas tik iš dalies - jai priteisti už vieną dieną nesumokėti atostoginiai.

Pavadino "aborto liekana"

Emilija žurnalistams pasakojo, kad konfliktas prasidėjo po to, kai sužinojo, kad jos kolegė, dirbanti barmene - padavėja, esą pasisavino iš kasos dingusius pinigus. Neva tą ši pati privataus pokalbio metu prisipažino. Emilija šią žinią perdavė kitiems kolegoms. Moterys vasario 14-osios išvakarėse taip pat rašė viena kitai žinutes telefonu, ėmė pyktis ir kivirčytis dėl kitos kolegės esą neatlikto darbo.

Barmenė-padavėja Darbo ginčų komisijos posėdyje taip pat pasakojo buvusi išvadinta bjauriausiais žodžiais. "Buvau labai įskaudinta. Tai ne pirmas kartas. Aš nemanau, kad žinutėse įskaudinau ją - neužgauliojau. <...> Namuose verkiau.

Pavadino "aborto liekana", rašė "tu mano metų pririšta prieglaudoj tupėsi".

Pavadino alkoholike, guodėsi ji.

"Paskaičius žinutes, aš praėjusio posėdžio metu vis prisiminiau jūsų žodžius, kad esate labai atjauti kitiems, mėgstate duoti patarimus, pagelbėti. Patikėkite, skaitant susirašinėjimą, man susidarė visiškai priešingas įspūdis apie jus", - į Emiliją kreipėsi posėdžiui pirmininkavusi darbo ginčų komisijos priminkė Eglė Pocienė.

Ji tikino, kad uostamiesčio teismuose jau buvo panašus atvejis, kai vienas darbuotojų kitam pareiškė: "Negaliu žiūrėti į tavo surauktą snukį." Tąkart teismas pasisakė, kad tai yra įžeidžiančio pobūdžio frazė.

Pribloškė net visko mačiusią pirmininkę

Restorano vadovų advokatas išreiškė nuomonę, kad barmenė-padavėja vagyste buvo apkaltinta nepagrįstai, tuomet - iškoneveikta. Esą tai ir išprovokavo impulsyvų elgesį - Emilijos kolegė netekusi kantrybės nuėjo prie Emilijos ir ėmė ant jos šaukti.

O štai indų plovėja Emilija pasakojo, kad rėkdama kolegė dar liepė jai dingti. Ant jos buvo šaukiama kitų kolegų akyse, tai matė ir klientai. O po šio incidento ji ir buvo atleista, o štai restorano administratorė toliau dirba.

Tiesa, restorano vadovai teigė, kad ir administratorė neliko nepastebėta - jai skirtas griežtas įspėjimas: jei incidentas pasikartotų, ji būtų taip pat atleista.

"Klausausi ir tai neįtikėtina: viešojo maitinimo įstaigoje, kurioje yra daugybė klientų, darbuotojos sau leidžia tokius dalykus", - pareiškė E. Pocienė.

Emilija taip pat darbdaviams reiškė priekaištus, esą šie klastojo dokumentus, susijusius su jos atleidimu, kėlė pretenzijas, esą vadovai vengė suteikti atostogas, jau net surado kitą darbuotoją, kuris turėjo ją, kai tik bus atleista, pakeisti, tačiau viso to neįrodė.

Plovėjos bijojo net vadovė

Restorano vadovė posėdžio metu pasakojo iš pradžių nė nesupratusi, kodėl jos darbuotojos ėmė konfliktuoti, tačiau stengėsi abi nuraminti. Ji barmenę-padavėją išsivedė pakvėpuoti grynu oru, kiek vėliau merginos išties nurimo ir toliau dirbo.

"Siūliau joms susitaikyti. Norėjau palaikyti abi", - pasakojo vadovė.

Tačiau kolegės susitaikyti nė neketino. "Supratau, kad taip paprastai neišeis. Paprašiau pasiaiškinimų", - aiškino restorano savininkė.

Vidinis tyrimas parodė, kad abi kolegės padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pagal Darbo kodeksą, vadovai įgijo teisę abi darbuotojas atleisti.

"Kolegės raštu paliudijo, kad ieškovė nėra lengvo būdo bendradarbė", - aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta atleisti Emiliją, kalbėjo advokatas.

Restorano vadovė pasakojo indų plovėjai vengusi priekaištauti dėl kokių nors pareigų neatlikimo, kadangi bijodavo su darbuotoja konfliktų. "Nedrįsome pasakyti", - kalbėjo vadovė.

Ji teigė norėjusi taikiai išspręsti konfliktą ir šįkart, tačiau sulaukusi tik grasinimų teismu. "Visą laiką kaltino. Kai ji dirbdavo, aš girdėdavau jos balsą, mane iškart baimė apimdavo", - ištarė ji. Po šių žodžių moteris nesulaikė ašarų ir kone verkdama pasakojo patyrusi milžinišką stresą kai dirbdavo pamaina, kurioje būdavo ir Emilija.

Kreipiasi tūkstančiai

Patenkinami mažiau nei pusė besiskundžiančiųjų prašymų, pasiekiančių darbo ginčų komisiją, tad Emilija - ne vienintelė, kuriai nepavyko pamokyti ją atleidusių darbdavių. Tačiau statistika byloja, kad lietuviai išties nevengia ieškoti tiesos dėl galimai pažeistų jų teisių darbo vietoje.

"Dažniausiai kreipiamasi dėl nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo", - aiškino Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Ji skaičiuoja, kad praėjusiais metais buvo gauta 6 712 prašymų išnagrinėti darbo ginčą. Iš jų - 530 dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, 170 - dėl neturtinės žalos, 211 - dėl turtinės žalos. Iš jų 1 113 ginčų baigėsi taikos sutartimis - tai reiškia, kad darbdavys ir darbuotojas rado kompromisą ir ginčą nutraukė.

Tačiau kai šalys taikytis nėra linkusios, priimami sprendimai darbdaviams taip pat gali nepatikti. Štai J. Kažukauskaitė-Sarnickienė teigė, kad jeigu atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, Darbo ginčų komisija darbuotojui pageidaujant gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį grąžinti darbuotoją į darbą bei priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

KOMENTARAS

"Tikslas - sutaikyti šalis"

Irina JANUKEVIČIENĖ, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos Darbo organizavimo skyriaus vedėja
Darbo ginčų komisija atsirado 2013 metais. Į Darbo ginčų komisiją darbuotojai gali kreiptis dėl įvairių pažeidimų. Nuo 2017 metų liepos 1 dienos išsiplėtė Darbo ginčų komisijos kompetencija - anksčiau bylas dėl atleidimo iš darbo nagrinėjo tik teismai.
Stebėdami tendencijas ir statistiką galime konstatuoti, kad žmonės vis dažniau naudojasi savo teise kreiptis dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Apie 7,5 procento visų bylų sudaro dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Šiais metais tendencijos panašios. Pirmą ketvirtį gauta apie 1,8 tūkst. prašymų, iš jų - 120 dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Darbo ginčų komisijos tikslas - sutaikyti šalis ir pasistengti bylą baigti taikos sutartimi, tačiau tai pavyksta ne visada, pavyzdžiui, kai kuri nors šalis neatvyksta į posėdį. Apie 15 procentų bylų baigiasi taikos sutartimi. Būna, šalys stengiasi susitarti ir iki posėdžio, nes jos yra įspėjamos, kad toks bus, mėgina ieškoti sprendimo.