Plius 30 tūkst. klaipėdiečių. Ar įmanoma?

Šis tikslas - vienas pagrindinių vis dar rengiamoje ekonominės plėtros strategijoje iki 2030-ųjų. Kad žmonės plūstelėtų į uostamiestį, jo patrauklumas bus kuriamas vystant pramonę ir verslą, per talentų paiešką ir jų grąžinimą į miestą, mokslo sektoriaus pertvarką ir kt. Kad žmones įmanoma pritraukti, įsitikinę ir į uostamiestį iš užsienio ar sostinės grįžę ir dabar drąsiai klaipėdiečiais besivadinantys miestelėnai.

Lietuvoje reikia pakrutinti smegenis

Grįžti į Klaipėdą iš Danijos, kurioje praleido apie dešimtmetį, nusprendė klaipėdietė Vaiva Urbonienė, kartu su vyru Leonu ir dukra.

"Mano vyras dirbo "Baltijos" laivų statykloje ir gavo pasiūlymą tai pačiai kompanijai dirbti Danijoje, tačiau už kur kas didesnį atlyginimą. Nusprendėme išvažiuoti. Vyras tai padarė iškart, o aš prisijungiau baigusi bibliotekininkystės mokslus Klaipėdos universitete. Mūsų tikslas buvo išvykti penkeriems metams ir per tą laiką susitaupyti būstui", - pasakojo Vaiva.

Reikiamą sumą susitaupyti pavyko tik per dešimtmetį, tad tuomet ir nusprendė grįžti. Tiesa, ne į Klaipėdą, tačiau į jos rajoną. "Iš pradžių žvalgėmės buto Klaipėdoje, tačiau vėliau radome neblogą pasiūlymą pasistatyti kotedžą šiek tiek už miesto ribų - Mazūriškėse", - teigė pašnekovė.

Pasilikti Danijoje jaunai šeimai noro nekilo, kadangi pernelyg nesižavėjo Nidos dydžio kurortiniu miesteliu - Skagenu, kuriame lietuviams teko gyventi.

"Tie, kurie apsigyvena Kopenhagoje, dažniausiai ten lieka visam laikui. Tai - labai gražus miestas, kuriame veikia didelės lietuvių bendruomenės. Tačiau miestelis, kuriame gyvenome mes, mažiukas, žiemą - baisiai nuobodu. Beje, gyvendami Danijoje, niekuomet nesijautėme visaverčiais gyventojais. Mąstėme ir dėl savo dukros, kurios susilaukėme Danijoje. Teko apsispręsti, ką auginsim: lietuvę ar Danijos lietuvę, - toliau dėstė ji. - Norėjosi grįžti ir dėl giminaičių, draugų. Matėme, kad nė vienas jų neskursta gyvendami čia, Lietuvoje. Vieni kopia karjeros laiptais, kiti kuria verslus. Žodžiu, visi čia sukasi gana sėkmingai."

Danijoje klaipėdietė dirbo kambarine, vėliau įgijo virėjos kvalifikaciją ir dirbo žuvies restorane. Grįžę į Lietuvą Vaiva ir Leonas pradėjo suktis kaip išmanydami. Vaiva vasaros metu nuomojo iš tėvų paveldėtą namą Palangoje, o vyras metė darbą "Baltijos" laivų statykloje ir pradėjo iš metalo gaminti gaminius: vartus, tvoras, laiptų turėklus. Netrukus Vaiva pradės lankyti gidų kursus, o prieš Kalėdas sutuoktiniai planuoja Klaipėdoje prekiauti daniškomis eglutėmis.

"Kai parvykome gyventi į Lietuvą, daugelis emigravusių tautiečių pranašavo, kad grįšime į Daniją, nes netrukus baigsis santaupos. Nežinau, bus matyt. Bet tikimės, kad niekur nebereiks važiuoti, - sakė pašnekovė. - Gyvenant Lietuvoje, svarbu netingėti. Čia reikia pakrutinti smegenis."

Moteris mano, jog siekis susigrąžinti 30 tūkst. žmonių į Klaipėdą yra realus. "Tikrai žinau, kad žmonės grįžta, tačiau apie juos mažai girdime televizijoje ar spaudoje. Dažniausiai skelbiami tik emigracijos mastai", - pasakojo Vaiva.

Motyvuotų verslo lengvatos

Vytautas ir Lina Alšauskai po studijų Vilniuje savo namams ir verslui kurti taip pat pasirinko uostamiestį. Čia jie pačiame miesto centre įkūrė kavinę "Kavos architektai" ir šiandien gyvenimu Klaipėdoje nė kiek nesiskundžia.

GRĮŽTI į Klaipėdą iš Danijos, kurioje praleido apie dešimtmetį, nusprendė ir klaipėdietė Vaiva Urbonienė kartu su vyru Leonu ir dukryte. Asmeninio albumo nuotr.

"Aš pats esu klaipėdietis. Augau čia, mokiausi, tačiau studijuoti architektūros išvykau į Vilnių. Iš Kauno kilusi Lina buvo mano bendrakursė, su ja ir pradėjome draugauti. Vilniuje iš viso gyvenome septynerius metus, bet nusprendėme persikelti į Klaipėdą. Darbai mūsų su gyvenamąja vieta nerišo - dirbome nuotoliniu būdu. Kaune gyventi nė vienas nenorėjome, tad pasirinkome uostamiestį. Šis miestas nėra per didelis, o šalia - jūra", - pasakojo Vytautas.

Grįžus į Klaipėdą minčių kurti verslą kurį laiką nė nebuvo. Jaunuoliai, kaip ir Vilniuje, kūrė dizainą, architektūrinius projektus, mėgavosi lėtesniu tempu. Tačiau netrukus kilo mintis įkurti kavos studiją.

Šiandien, įgyvendinus užmojį, Vytautui ir Linai tenka sparčiai suktis. Čia jie ne tik vysto verslą, bet retkarčiais vis dar kuria architektūrinius projektus, konsultuoja.

"Kurti verslą Klaipėdoje mums buvo baugu, tačiau užsibrėžėme sau planus nesėkmės atveju. Jeigu nepasiseks, nenuliūsime - brauksime brūkšnį ir toje vietoje pradėsime iš naujo arba tiesiog grįšime prie savo srities", - teigė Vytautas.

Paklaustas, kaip reiktų grąžinti į Vilnių ar užsienį išvykusius klaipėdiečius bei pritraukti naujų gyventojų, Vytautas teigė vieno recepto nežinąs.

"Jei esi gabesnis, įstoji mokytis nemokamai Vilniuje ar Kaune, po to prasisuki - gauni darbą, vėliau gauni geresnį darbo pasiūlymą, atsisakyti visko ir grįžti į nežinią, o dar į mažesnį miestą, manau, kiek nerealu. Tokį sprendimą priėmęs žmogus, matyt, turėtų būti labai stiprus emociškai ir apsukrus. Žinoma, kai kuriais atvejais karjera nėra kertinis dalykas. Kitiems reikia aktyvesnio laisvalaikio, didelio, daugiataučio miesto. Žinoma, Vilnius turi nemažai trūkumų, kaip antai kamščiai, tačiau trūkumus atperka pliusai, - teigė jis. - Į Klaipėdą pritraukti būtų lengviau nusivylusius Vilniumi, Kaunu ar užsieniu. Atvykti į uostamiestį taip pat motyvuotų lengvatinės verslo sąlygos, aktyvesnis miesto gyvenimas. Taip pat šis miestas tiktų lėtesnį tempą mėgstantiems žmonėms."

Parengė su užsienio ekspertais

Ekonominės plėtros strategijos sėkme įsitikinę ir valdžios atstovai.

"Šiuo metu darbas vyksta tikslinėse grupėse, kurios pagal tam tikrus prioritetus nustatys priemones, kaip pasiekti šį tikslą ir kokia institucija už tai bus atsakinga. Beje, bendradarbiaujame ir su partneriais - Klaipėdos universitetu, Valstybinio jūrų uosto direkcija, Pramonininkų asociacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Laisvąja ekonomine zona. Manau, kad šis planas - visiškai realus", - teigė miesto Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Kuriant strategiją taip pat dalyvavo ekspertai iš užsienio, vertinę uostamiesčio potencialą. Taip pat buvo remtasi Golvėjaus (Galway) miesto patirtimi Airijoje. "Buvo taip išvystytas universitetas, kad miestą užplūdo studentai. 70 tūkst. gyventojų miestą sudarė net 17 tūkst. studentų (Klaipėdos universitete - vos apie 4 tūkst.). Tik galima įsivaizduoti, koks mieste judėjimas", - kalbėjo S. Budinas.

Apklausa

Paklausėme klaipėdiečių, kaip, jų nuomone, į uostamiestį pritraukti žmonių ir kaip tai pakeistų miestą.

Stefanas

Manau, žmonių į Klaipėdą pritrauktų naujos, patrauklios studijų programos. Padidėjus miestiečių skaičiui, atsirastų daugiau judėjimo, naujų galimybių.

Henrikas

Manau, žmones pritrauktų nauji traukos objektai - tokie kaip dabar statomas baseinas.
Šiaip Klaipėdoje pastaruoju metu vyksta kur kas daugiau kultūrinių renginių nei anksčiau. Galbūt tik trūksta vietų, kur būtų galima vakare nueiti su draugais. Nes dabar - nebent tik į kavines.

Rūta

Pati, vedama meilės, iš užsienio grįžau į Klaipėdą. Pažįstu ir daugiau iš svetur grįžusių klaipėdiečių, tačiau nė vieno, atvykusio iš Vilniaus ar Kauno. Uostamiestyje labai trūksta žmonių. Anksčiau Melnragėje būdavo sausakimša, o dabar - tuščia. Vyras nori iš čia išvažiuoti, bet aš nenoriu, nes esu patriotė. Juk kažkas turi palaikyti miestą. Siekiant pritraukti žmonių, reikia naujų darbo vietų, keistis turėtų ir darbdaviai, kurie kol kas elgiasi labai savanaudiškai.

Asta

Manau, Klaipėdoje pakankamai žmonių. Pažiūrėkit, kas darosi renginiuose - pilna gražaus jaunimo. Svarbu tik juos išlaikyti. Galėtų būti dar daugiau kultūrinių, sporto renginių, ir viskas bus gerai. Šiuo klausimu turėtų dirbti universitetas, Savivaldybė.
Ypatingą dėmesį reikia skirti sportininkams, kurie išvyksta gyventi svetur dėl to, kad jiems nėra motyvacinės programos. Šiandien sportininkai čia remiami tik iki 19 metų. Džiugu, kad 2018 metais turėtų įsigalioti klubinė sistema.

Vladislavas

Nemanau, kad Klaipėda tuščia. Miestas, iš kurio pats esu kilęs, Ukrainoje yra kur kas tuštesnis nei Klaipėda. Uostamiestis - gražus, švarus, puikią viešojo transporto sistemą turintis miestas, tačiau orai čia man pernelyg šalti.

Justina

Manau, į miestą 30 tūkst. žmonių padėtų pritraukti verslas, švietimas, kultūra, kuri, džiugu, uostamiestyje atgyja.

Ieva

Pati gyvenau užsienyje, Vilniuje, tačiau sostinė man per didelis miestas. Stovėjimas kamščiuose, negalėjimas pėsčiomis nueiti nuo vieno taško iki kito, erzindavo. Per porą savaičių čia susiradau darbą pagal specialybę ir grįžau. Vėliau norėjau šiek tiek pakeisti sritį - darbą vėlgi pavyko susirasti labai greitai. Manau, Klaipėda - geriausias miestas šalyje. Jei ne jis, nežinau, kur kitur galėčiau gyventi Lietuvoje.

Ieva

Į Klaipėdą, susiradusi draugą, gyventi atvažiavau iš Panevėžio. Susiradau darbą teatre, vėliau pradėjau studijuoti psichologiją. Apskritai, manau, žmones čia pritrauktų renginiai, renginiai ir dar kartą renginiai. Labai gerai, kad visą vasarą vyko koncertai Menų zonoje, kurie pritraukė nestandartinius žmones. Manau, čia neišnaudotos pajūrio galimybės. Paplūdimyje galėtų vykti kino seansai po atviru dangumi, festivaliai. Klaipėdoje taip pat labai trūksta šypsenų - matyt, vėjas iškraipo žmonių veidą (juokiasi. - Autor. past.).

"Reikia galimybių įsigyti nekilnojamojo turto"

Arvydas VAITKUS, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas

Klaipėdą aš įsivaizduoju kaip pramoninį miestą, uostą, ir, manau, reikia kalbėti apie pramonės ir logistikos parko vystymą už geležinkelio stoties "Draugystė", pietinėje miesto dalyje.

Miesto patrauklumą taip pat didintų naujos galimybės įsigyti nekilnojamojo turto. Problema, kad daug klaipėdiečių, kurie neturėjo galimybės apsigyventi Klaipėdoje, išvyko gyventi į užmiestį.

Daug metų vyko diskusijos dėl išorinio uosto galimybių. Manau, kad ne tik uostas, bet ir miestas turėtų išeiti į išorę. Tai - unikali galimybė nekilnojamojo turto vystytojams. Tai taip pat puiki galimybė sukurti didelius turizmo traukos centrus.

"Ar tikrai reikia daugiau žmonių?"

Gintautas BERTAŠIUS, Klaipėdos pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas, viešbučio "Michaelson Boutique Hotel" savininkas

Klausimas, ar mums išvis reikia tų 30 tūkst. žmonių? Jeigu tuomet bus dvigubai daugiau žmonių, kurie uždirbs perpus mažiau, kas iš to?

Plius 30 tūkst. žmonių pagyvintų miestą. Būtų apgyvendinamas mažas miesto kvartalas. Bet jeigu žmonės apsigyvens užmiestyje, kokia iš to nauda Klaipėdai?