Planuojant Melnragę kyla nemažai klausimų

Vakar miesto savivaldybėje viešai buvo aptarta rengiamo teritorijos nuo Audros g. tęsinio iki jūros prie Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių baterijos bei uosto teritorijos prie šiaurinio molo detaliojo plano koncepcija. Ją rengia konkursą laimėję vilniečiai architektai iš UAB "Noarchitects".

Planuojant siekiama pritaikyti tą teritoriją rekreaciniams tikslams, paversti ją patrauklia ir sukurti turistų traukos objektus, kurie funkcionuotų ištisus metus.

Siūlo užsienio patirtį

Per 30 metų čia jau prarastas apie 50 m pločio pakrantės ruožas, nes bangos plauna krantą. Baterija, kuri turėjo būti paslėpta kopose, šiandien yra "plika". Kai kurie jos koridoriai dėl plovimo yra sugriuvę, smėlis su vandeniu patenka į baterijos vidų. Norint šį objektą atstatyti, planuotojų manymu, reikėtų labai daug lėšų. Visgi manoma, kad net ir su nedidelėmis investicijomis baterija gali tapti visos teritorijos traukos centru ištisus metus. Beje, tai yra iki šiol niekur neregistruotas statinys.

Dabartinis takų tinklas, planuotojų manymu, nėra geras, kas kaip nori, tas taip vaikšto, o ir pats kopagūbris nukenčia dėl nuolatinio jo trypimo.

ĮMANOMA? Teigiama, kad norint atstatyti Melnragės bateriją reikėtų labai daug lėšų. Visgi manoma, kad net ir su nedidelėmis investicijomis baterija gali tapti visos teritorijos traukos centru ištisus metus. Redakcijos archyvo nuotr.

Vilniečiai supranta, kad būtina stabilizuoti krantų eroziją. Palei krantą jie siūlo dėti bunas, nes maišai su smėliu labai brangiai kainuotų. Kiek toliau siūloma daryti pėsčių taką sukalant medinius polius. Tai esą galėtų būti pėsčiųjų promenada.

Siūloma pratęsti gatves pėsčiųjų takais, kurie vestų iki jūros. Manoma, jog tikslinga būtų įrengti Melnragės parką, atstatyti laivų gelbėjimo stotį, kuri šiuo metu yra visiškai nuplauta. Prie baterijos galėtų atsirasti papildomas užstatymas, kad verslininkai galėtų imtis veiklos ir galbūt net prižiūrėti bateriją. Iki baterijos galėtų eiti dviračių takas. Prekybiniai pastatai galėtų atsirasti Audros g. pabaigoje.

Planuotojai siūlo baterijai sutvarkyti pasinaudoti patirtimi Danijoje, Melnragės parkui - Jūrmaloje (Latvija), paplūdimio sutvarkymui - Pernu, Estijoje.

Daug klausimų

Planuotojai pateikė du koncepcijos variantus. Viename jų didesnė parko teritorija, kitame - paplūdimio. Yra numatytas plotas slipui įrengti, kuriuo galėtų naudotis žvejai, numatyta ir žuvų turgaus vieta. Projektuotojų vaizduotę gerokai varžo ir Pajūrio juostos įstatymas, ir kiti apribojimai.

Pavyzdžiui, jie neliečia prieš šiaurinio molo esančios uosto rezervinės teritorijos, nes iš uostininkų sulaukta tabu. Lygiai taip pat teko atsisakyti ir uostelio idėjos.

Svarstant koncepcijas dalyvavusi architektė Laima Šliogerienė pasiūlė bent jau pažymėti servitutą, kad paskui nepaaiškėtų, jog klaipėdiečiai negali patekti ant taip pamėgto šiaurinio molo.

Klaipėdos architektai vilniečiams turėjo nemažai klausimų. Pirmiausia jiems pasirodė, kad tai, su kuo vilniečiai laimėjo konkursą, ir tai, ką jie pristatė dabar, iš esmės skiriasi. Koncepcijų rengėjai tvirtino, kad iš esmės principai liko tie patys, tik sumažėjo užstatymas, supaprastėjo gatvių tinklas. Vilniečiai sutiko, kad teritorija labai jautri, ir aiškino, jog detaliojo plano sprendiniuose bus reaguojama į kiekvieną kopos posūkį.

Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė pažymėjo, kad pristatydami koncepciją planuotojai turėtų akcentuoti, ko jie negali padaryti ir dėl kokių biurokratinių ar kitokių reikalavimų. Anot jos, tada, kai patvirtinama koncepcija, aiškinama, kad jos jau nebegalima keisti. Jos manymu, vien architektai tos teritorijos problemų išspręsti negalės, esą reikėtų kokią nors inžinerinę studiją atlikti.

Į svarstymą atėjusiai Melnragės gyventojai Loretai pasirodė, kad viskas, ką planuoja vilniečiai, gražiai atrodo, tik ji neįsivaizduoja, kaip visa tai bus įmanoma įgyvendinti.