Planai statyti dujinę katilinę nesužavėjo

Diskusija dėl katilinės kilo trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje vykusio viešo pristatymo metu, kuriame dėmesys buvo skirtas parengtam detaliųjų planų keitimui teritorijoje tarp Šiaurės pr. ir Priestočio g. 1.

Keis teritorijos paskirtį

Pasak "Sweco Lietuva" atstovės Auksės Stanienės, teritorijoje yra numatyta suformuoti žemės sklypą katilinės statybai. Esant poreikiui būtų numatyta žemės sklypų pertvarkymo galimybė. Taip pat bus siekiama nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, apribojimus bei numatyti susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius.

Detaliajam planui buvo atliktos Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Išvados gautos dar vasario mėnesį. Viešas svarstymas vyko kovo pradžioje, o gegužės mėnesio pabaigoje buvo gautas pritarimas detaliojo plano sprendiniams.

A. Stanienė teigė, kad kol kas Registrų centre teritorijai numatyta komercinė paskirtis. Tačiau pačiame sklype yra gyvenamosios paskirties namų. Dėl šios priežasties teritorijos paskirtis detaliajame plane bus keičiama į gyvenamąją.

Diskusija dėl dujinės katilinės

Kone didžiausia diskusija kilo dėl galimybės teritorijoje statyti dujinę katilinę. Tai neva būtų pamaina katilinei Danės gatvėje, kurią artimiausiais metais ketinama uždaryti.

Buvęs UAB "Lamberta" direktorius Jonas Kondratas įsitikinęs, kad statyti naujos katilinės nereikia. Jo manymu, šiuo metu mieste esamų šiluminių galių užteks dar mažiausiai dešimčiai metų.

"Vakaruose vystoma koncepcija, kad šilumos tiekėjas valdo visą požeminį tinklą. Šilumą gamina nepriklausomi šilumos gamintojai, ką šiandien Klaipėdoje ir turime. Nauja katilinė šioje vietoje - dar vienas taršos šašas. Pakaktų pasikalbėti su esamais šilumos gamintojais ir jie praplėstų savo galias.

Miestas ir taip turi daug taršos šaltinių. Sukursime naują? Iš kieno pinigų bus statoma katilinė? Iš gyventojų pinigų. Mums visiems padidės šilumos kaina. Jeigu galią didins nepriklausomi šilumos gamintojai, kaina nedidės. Visa Europa eina prie šios koncepcijos, o Klaipėda turi unikalią progą tokia koncepcija pasinaudoti, neišleidžiant gyventojų pinigų. Dabartinė situacija man primena komunizmą", - sakė J. Kondratas.

Jo skaičiavimu, pastatyti 20 megavatų galios katilinę kainuotų 20 milijonų eurų.

"Danės gatvėje esančią katilinę seniai planuojama uždaryti, ir tegul uždaro ją. Nieko perkelti nereikia. Tai jau manipuliacija vamzdynais", - neabejojo J. Kondratas.

"Klaipėdos energijos" Veiklos aptarnavimo centro vadovas Egidijus Preibys ramino sakydamas, kad per artimiausius penkerius metus nauja katilinė šiaurinėje mieste dalyje neiškils.

Jis aiškino, kad naujos katalinės atsiradimas galėtų užtikrinti visų miesto gyventojų poreikius, mat esama situacija su nepriklausomais šilumos gamintojais to negarantuoja. Beje, dujinė katilinė šiaurinėje miesto dalyje būtų be personalo, valdoma nuotoliniu būdu.

"Per artimiausius metus ketinama katilinę Danės gatvėje uždaryti. Prieš penketą metų buvo pradėta ieškoti rezervinės vietos, kur būtų galima įrengti pikinę katilinę. Artimiausias didelis šilumos šaltinis lieka Šilutės plente. Esant pikams reikia kartas nuo karto įjungti elektrinę, kad būtų užtikrinti vartotojų parametrai.

Nepriklausomi šilumos gamintojai šiandien neturi reikiamų galių. Daugeliu atveju turima po vieną katilą, kurie neužtikrina patikimumo ir šilumos mobilumo. Gyvenimas nestovi vietoje, namai renovuojami, šilumos poreikiai kinta, bet turėti rezervinį sklypą šitoje pramoninėje zonoje šalia geležinkelių ir garažų būtų gerai galimiems pikams padengti", - sakė E. Preibys.

"Klaipėdos energijos" Veiklos aptarnavimo centro vadovas pridėjo, kad yra ir alternatyvų - prie miesto tinklų prijungta Paupių katilinė, kurią svarstoma padaryti pikine katiline.