Piliavietėje paliktas lobis ateities kartoms

Rytinės kurtinos atkūrimo projektą įgyvendinanti UAB „Pamario restauratorius“ simbolinei ceremonijai specialiai pagamino stilizuotą lobių skrynelę iš kalto metalo. Laiškas ateities klaipėdiečiams taip pat išrašytas ne ant popieriaus, o ant ilgaamžiškumu pasižyminčios žalvario plokštelės. Bendrovės vadovo Aldo Kliuko teigimu, ši vieta ir šis projektas – ypatingi. Čia metai skaičiuojami ne dešimtmečiais, o šimtmečiais ir net mažiausia buities smulkmena, patekusi į istorinius piliavietės klodus, yra reikšminga ir iškalbinga. „Nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios, beveik penkis mėnesius, mūsų darbuotojai kartu su archeologais sijojo statybvietės teritorijos gruntą. Rinkome ir džiaugėmės kiekvienu rastu viduramžių pilėnų reliktu. Tad palikdami pėdsaką istorijai, norėjome, kad jis būtų ilgaamžis ir neštų žinią apie šių dienų Klaipėdos bendruomenės ketinimus kurti ir gražinti savo miestą“,- sakė UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Laiške ateities kartoms primintos Klaipėdos pilies (Memelburgo) istorijos datos. Informuojama, jog rytinė kurtina atstatoma 2014–2015 metais, o baigus statybos darbus, joje veiks Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija, Konferencijų centras. Projekto užsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybė, rangovė – uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“. “Šiuo laišku ateities kartoms liudijame, kad rytinės kurtinos atstatymas – dar vienas svarus žingsnis Klaipėdos pilies legendos atgimimo link. Tegul ateinantys šimtmečiai ir jų žmonės bus pagarbūs istorinei atminčiai bei šių dienų darbams”,- rašoma laiške.

Kartu su laišku į simbolinę lobių skrynelę buvo įbertos kelios litų ir eurų monetos, įdėti gruodžio 12-osios miesto dienraščių numeriai. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, linkėdamas miestui kuo greičiau atkurti pilį, į skrynelę įdėjo ženklą su Klaipėdos herbu. „Viliuosi, jog ir aš pats, o ne tik mano vaikai pamatys atstatytą Klaipėdos pilį“,- sakė uostamiesčio vadovas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ateičiai paliko proginį medalį. Graviruoto stiklo ženklas su 19 a. Klaipėdos vaizdu buvo išleistas muziejaus 90-mečiui ir, anot vadovo, yra labai tinkamas tokiai progai, nes ilgaamžis. Statybos teritoriją tyrinėjusios Klaipėdos universiteto archeologų grupės vadovas Gintautas Zabiela kolegoms archeologams iš tolimosios ateities paliko pasagą – laimę nešantį simbolį. Beje, ne viena pasaga buvo rasta ir per kasinėjimus piliavietėje. Simbolinį ženklą į dėžutę įdėjo ir ceremonijoje dalyvavęs LR ūkio viceministras Gediminas Onaitis.

Lobių skrynelę ceremonijos dalyviai įbetonavo rytinėje Konferencijų centro pamatų pusėje, o raktus išmetė į jachtų uostelio vandenis.

Trumpai apie projektą:

Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projektas apima rytinės ir šiaurinės kurtinų atkūrimo darbus. Bendra jo vertė – beveik 31 mln. Lt. Pirmuoju etapu – 2014-2015 m. bus atkuriama rytinė kurtina – rekonstruotas ir muziejininkų reikmėms pritaikytas II pasaulinio karo kuro sandėlis, pastatytas modernus Konferencijų centras.

Rytinės kurtinos atkūrimo darbų pabaiga – 2015 m. rugsėjo mėn. Rangovai projektą įgyvendins per rekordiškai trumpą 14 mėnesių terminą.

Projektas skaičiais: archeologinių tyrimų metu rytinės kurtinos atkūrimo teritorijoje perkasta 5000 kub. metrų grunto, dar 3000 kub. m bus supilta ant Konferencijų centro ir II pasaulinio karo kuro sandėlio pastatų, taip suformuojant rytinį piliavietės šlaitą. Vandeningame grunte įrengiami poliniai pamatai, bendras polių ilgis – 3000 metrų.

Rytinės kurtinos požeminio pastato plotas – 810 kv.m, rekonstruoto kuro sandėlio – 425 kv.m.

Iki statybos darbų pabaigos liko 9 mėnesiai.