Piliavietėje grius beverčiai pastatai

Pastatų griovimo darbus ketinama pradėti jau kitą mėnesį.

Statys ir palei Dangę

KLR atstovai supažindino merą su tolesniais savo veiksmais bendrovės nuomojamoje teritorijoje. Ketinama ją išvalyti ir nugriauti kai kuriuos pastatus. Būtina tai suderinti su miesto planais, kad darbai vieni kitiems netrukdytų. Su meru aptartas pastatų griovimo eiliškumas.

Kalbant apie vadinamosios kontrolinės griovimą iškilo vandens įvado iškėlimo klausimas, kad šalia esanti Savivaldybės sporto salė neliktų be vandens. Iš pradžių buvo pasirengta pirmiausia griauti šį pastatą, o paskui ir kitus, esančius palei kelią - 2 metalinius sandėlius, vieną mūrinį, denio cechą ir kt. Kad sporto salė neliktų be vandens, kontrolinė grius kiek vėliau, bet vis tiek dar šiemet.

PERMAINOS. Šis XIX a. pastatas griaunamas nebus, tačiau jame klubui "Budys" vietos nebelieka, nes "Klaipėdos laivų remontas" čia numatė perkraustyti visą jachtų uosto įrangą. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

KLR generalinis direktorius Alvydas Butkus teigė, kad bus griaunami ir sovietmečiu statyti cechai, priešais piliavietę esantis sandėlis. Iš viso žadama nugriauti 8 pastatus. Darbus planuojama baigti kitų metų pirmą pusmetį. Jau yra paskelbta apklausa, kas galėtų juos atlikti, ir sulaukta pasiūlymų. Netrukus bus priimtas sprendimas, kam juos patikėti. Anot A. Butkaus, visi griovimo darbai gali kainuoti iki 100 tūkst. eurų.

Koncernui "Achemos grupė" priklausantis KLR iš AB "DFDS Seaways" įsigijo Jūrų perkėlos terminale esantį Laivų techninės priežiūros bazės pastatą, jau išsinuomotas ir žemės sklypas iš Uosto direkcijos. Ten turėtų būti iškelta KLR gamybinė veikla. Tai ketinama padaryti dar šiemet, nes kraustymosi darbai jau pradedami.

"Miestui ši teritorija yra išskirtinės svarbos. Jos plėtra turėtų prasidėti 2018-aisiais. Kitąmet prasidės parengiamieji procesai. Mums svarbu ir kas bus po to, kai pastatai bus nugriauti, kokie vaizdai atsivers. Reikės apie tai kalbėtis ir su Vakarų Baltijos laivų statyklos vadovais bei akcininkais, kad teritorijai tapus perregimai neatsirastų akį badančių skaudulių", - aiškino V. Grubliauskas.

Su KLR atstovais aptarta ir projekto "Danės galerija" ateitis. Užstatyti visą plotą palei Dangės krantinę dabar jau planuojama iki 2020 m.

"Iki to laiko piliavietės teritorija turi būti gražiai sutvarkyta", - sakė meras.

Žinia, miesto Taryba jau šį mėnesį turėtų spręsti, ar 99 metams išnuomoti KLR du žemės sklypus (Priešpilio g. 5 ir 9), skirtus komercinei veiklai. Iki šiol KLR turėdavo kas 2-3 metus gauti politikų palaiminimą, jog gali nuomotis šiuos sklypus. Tačiau 2013-aisiais miesto Taryba tokio sutikimo nebedavė, nes bendrovė nebuvo įvykdžiusi pažado - nenutraukė gamybinės veiklos. Pagal 1994 m. Vyriausybės nutarimą bet kokia gamybinė veikla piliavietės teritorijoje turėjo būti nutraukta iki 2009 m.

Jei vertinga - miestas priglaus

Į permainų šioje teritorijoje sūkurį pateko ir Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubas "Budys". Jo pirmininkas Kostas Frankas piktinasi, kad maždaug prieš dvi savaites rado spyną ant savo muziejaus durų, tad buvo net išsikvietęs policiją, kuri niekuo padėti negalėjo. Jis klausia, ar privatininkai "gali nacionalizuoti nacionalinio lygmens paminklus".

Šio klubo valčių ir jachtų dirbtuvės nuo 1991 m. yra įsikūrusios saugomame XIX a. pastate. Su buvusia valstybine laivų remonto įmone klubas esą buvo sudaręs neterminuotą sutartį, kad jame bus restauruojami, tyrinėjami paminkliniai klubo laiveliai. Dabar, pasak K. Franko, KLR prašė klubo išsikraustyti, nes jis trukdąs gamybinei veiklai, nors ji pagaliau iškeliama.

Klubas skelbė 2009-aisiais įsteigęs nacionalinį muziejų. Paklaustas, ar muziejus kur nors įregistruotas, K. Frankas atsakė: "Muziejaus steigimas - mūsų veikla. Į ją niekas negali kištis. Įsteigėme, ir baigta. Valstybė juk remia kultūrą." K. Franko teigimu, klubo veikla domisi Europos jūrinio paveldo kongresas. Šiuo metu klubo nariai rengia memorandumą, adresuotą trims aukščiausioms šalies institucijoms ir UNESCO. Tikimasi, kad ji rekomenduos Lietuvos Vyriausybei gerbti jūrinį paveldą.

"Mes turime nugriauti ir jachtų uostelio metalinį sandėlį. Norėdami jį nugriauti, turime kur nors iškelti visą jachtų uosto įrangą. Todėl mums reikalingos tos patalpos, kurios šiandien yra užimtos. Mes geranoriškai leidome jose būti "Budžiui" nuo 2000-ųjų, bet dabar prašome išsikelti, nes patys nebeturime kur būti. Aš visada už paveldosaugą, už senus laivus. Bet dabar jie turi išsikelti, nes pastatas yra mūsų. Mes su "Budžiu" neturime jokių sutartinių įsipareigojimų. Jeigu neišsikraustys gera valia, teks spręsti teisiniu būdu", - sakė A. Butkus.

V. Grubliauskas abejoja "Budžio" muziejaus statusu. Jo manymu, apie kolekcijos vertę turi pasisakyti kompetentingi specialistai. Meras paprašė K. Franko pristatyti turimus eksponatų aprašus ir sertifikatus, liudijančius jų istorinę vertę.

"Kurį laiką gyvenant draugiškai, bet neįforminus santykių, po to apeliuoti į tai, kad kažkas kažką bando jėga iškeldinti, yra kontroversiška. Visgi jeigu paaiškės, kad tai yra iš tikrųjų nacionalinio muziejaus lygmens verta kolekcija, tada miestui teks galvoti, kur suteikti jai prieglobstį", - sakė V. Grubliauskas.