Pietiniams rajonams - niūrios prognozės

Žinia, 2007-aisiais patvirtintas svarbiausias Klaipėdos miesto teritorijų planavimo bei miesto vystymosi kryptis numatantis dokumentas - bendrasis planas - baigia galioti 2017-aisiais. Tad jau kitąmet miesto valdininkai ketina pradėti rengti naująjį.

Pasak Savivaldybės užsakymu pastarųjų metų uostamiesčio raidą nagrinėjusių bendrovės "Sweco Lietuva" specialistų, nepaisant fiksuojamo gyventojų mažėjimo, Klaipėda vis dėlto išlieka sėkmingu miestu tiek regiono, tiek visos šalies mastu.

"Palyginti su kitais šalies miestais, gyventojų skaičiaus mažėjimas čia ne toks drastiškas, uostamiestis dar turi didžiulį vystymosi potencialą, kurį reikia išnaudoti, - sakė "Sweco Lietuva" vyr. architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis.

- Be abejo, pagrindinis Klaipėdos investicijų traukos variklis - uostas. Iš vienos pusės, uostas atneša didžiulę ekonominę naudą bei užtikrina pajamas gyventojams, iš kitos pusės uosto veikla turi neigiamą poveikį žmonių gyvenimo kokybei - tai triukšmas, tarša, papildomi transporto srautai."

Todėl, jo teigimu, rengiant naująjį miesto bendrąjį planą būtina rasti būdų, kaip, vykdant uosto plėtrą, kartu gerinti ir miesto gyventojų gyvenimo sąlygas. Vienas tų būdų, anot M. Pakalnio, numatyti daugiau miestiečiams atvirų prieigų prie Kuršių marių.

NEPATRAUKLŪS. Iš vienos pusės uosto, o iš kitos - Laisvosios ekonominės zonos ribojami pietiniai Klaipėdos rajonai, anot urbanistų, šiandien patrauklumu gyventi gerokai nusileidžia miesto šiaurei ar priemiesčiams. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Taip pat reikėtų sukurti specialią viešųjų erdvių sistemą, kuri minėtas prieigas prie vandens sujungtų su jau esamais ar skirtingose miesto dalyse naujai formuojamais žmonių traukos centrais. Juos gi tarpusavyje jau galėtų jungti speciali želdynų sistema ir pan.", - sakė "Sweco Lietuva" atstovas.

Jo teigimu, būtina įrengti ir naujus miesto gyvenamuosius rajonus aplenkiančius įvažiavimo į uostą kelius. Vienas iš pavyzdžių - planuojamas tiesti pietinis aplinkkelis.

Pasak M. Pakalnio, opia uostamiesčio problema išlieka gyventojų migracija į užmiestį. Nuo 1989-ųjų Klaipėdoje gyventojų sumažėjo penktadaliu, o Klaipėdos rajone jų skaičius, atvirkščiai, išaugo beveik 16 proc.

"Žmonės kraustosi į priemiesčius, nes arba mieste nėra jiems tinkamo būsto pasirinkimo, arba netenkina esamo būsto kaina. Tačiau akivaizdu, kad priemiesčių gyvenvietėse šiandien nėra nei sukurtos socialinės infrastruktūros, nei suformuotų viešųjų erdvių, - sakė M. Pakalnis. - Todėl būtina, kad patrauklaus bei gyventojams prieinamo būsto daugėtų pačiame mieste."

Pažymima, kad šiuo metu pačioje Klaipėdoje patraukliausia gyventi yra šiaurinė miesto dalis. Viena to priežasčių - čia esama daug gyventojams skirtų rekreacinių zonų. O štai pietuose urbanistai įžvelgia savotiško geto formavimosi grėsmę. Teigiama, kad jei lygintume uostamiesčio šiaurinę bei pietinę dalis, būtent pastarojoje šiuo metu gyvena daug daugiau bedarbių bei aukštojo išsilavinimo neturinčių žmonių.

"Tikrai negalima sakyti, kad pietinėje miesto dalyje esantys miegamieji rajonai jau šiandien yra tapę getu. Tačiau matome tendencijas, kad, nieko nedarant, prie to gali būti prieita, - teigė M. Pakalnis.

- Kad taip neatsitiktų, būtina gerinti gyvenimo kokybę šioje miesto dalyje. Pavyzdžiui, padidinti pietinės dalies rekreacinių zonų patrauklumą. Greta Vilhelmo kanalo numatoma pastatyti naują pramoginių laivų uostelį. Juos integravus į bendrą miesto viešųjų erdvių sistemą, pietiniai miesto kvartalai įgautų naują kokybę."