Rugpjūčio 1-ąją, minint seniausio Lietuvoje, 1252 metais įkurto Klaipėdos miesto gimtadienį bus galima išvysti tai, ko niekada uostamiestyje dar nebuvo.
Šiemet pirmą kartą pagrindiniu šventiniu akcentu taps išskirtiniai kuršių genties rekonstruktorių pasirodymai piliavietėje. Netrūks nei ginkluotų kovų, nei žaidimų, nei rungčių, nei gyvųjų amatų, nei muzikos.
Organizuoti renginį patikėta vieninteliam šalyje kuršių gyvosios istorijos klubui „Pilsots“. Jo nariai garsėja rekonstrukcijų preciziškumu: karių kostiumai, papuošalai ir ginkluotė atkurti remiantis iš tikrųjų egzistavusiais pavyzdžiais, X-XI amžiaus kapų medžiaga.
„Tai bus unikali proga ir klaipėdiečiams, ir miesto svečiams susipažinti mūsų krašto etninių gyventojų kuršių kultūra. Paliesime primirštus, slėpiningus, bet labai svarbius mūsų istorijos pažinimui klodus. Todėl labai kviečiu visus rugpjūčio 1-ąją pasinaudoti proga ir dalyvauti išskirtiniame miesto gimtadienyje, kuršiškoje šventėje“, - LŽ sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Gaivinama atmintis
Dabartinėje Klaipėdos ir jos apylinkių teritorijoje nuo seniausių laikų gyveno Vakarų baltai, kuršių genties žmonės. Yra žinomos net 8 Klaipėdoje ir šalia jos buvusios kuršių pilys. Išlikę Žardės, Purmalių, Eketės, Laistų piliakalniai, o dar stovėjo Poys, Mutenės, Kalotės pilaitės, kurių pėdsakų archeologai jau neberanda. Pietinėje miesto dalyje buvo ir jau sunaikintas Gibišių piliakalnis.
Įspūdingos rekonstruktorių dvikovos sulaukia daugiausia dėmesio. |
1252 metais Livonijos ordinas Dangės žiotyse pastatė Memelburgo pilį ir pradėjo kurti miestą. Su tuo tiesiogiai buvo susiję kuršiai: pernai vykusių Klaipėdos piliavietės kasinėjimų metu rasta daug kuršiškų papuošalų, net ginklų. Todėl šiemet uostamiesčio istorikai ir kultūros specialistai nusprendė miesto įkūrimo šventę dedikuoti būtent etninei kuršių genčiai, tikriesiems šių žemių senbuviams.
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktoriaus dr. Jono Genio, minėdami Memelburgo įkūrimą negalime ignoruoti ir to, kas buvo iki Livonijos ordino atėjimo. „Švenčiant miesto įkūrimo datą, rugpjūčio 1-ąją, stengiamės paliesti kuo įvairesnes temas. Šiemet pasirinkome kuršius, nes iš užmaršties norime prikelti šios baltų genties atmintį Klaipėdoje. Tai – tikrieji mūsų pamario, pajūrio gyventojai, baltų vikingai“, - teigė J. Genys.
Jis priminė, kad net ir pastačius Memelburgo pilį kuršiai buvo tiesiogiai su ja susiję, tad simboliškai miesto gimtadieniui skirti renginiai vyks piliavietėje. „Atėjus Ordinui kuršiai nebuvo eliminuoti. Dabar miestiečiams ir svečiams bus sudaryta puiki proga iš arti susipažinti su šios narsios baltų genties materialine kultūra, karybos menu, kostiumais, papuošalais, amatais. Dabar jau galime tai padaryti, nes Klaipėdoje įkurtas ir aktyviai veikia kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsots“. Jau pats jo pavadinimas susijęs su mūsų miestu, nes Klaipėda yra buvusioje etninėje kuršių Pilsoto žemėje“, - paaiškino MLIM vadovas.
Prisikėlę iš kapų
Rugpjūčio 1-ąją nuo popietės iki vakaro į piliavietę atvykę smalsuoliai galės savo akimis išvysti kuršių karių rekonstrukcijas. „Klubas „Pilsots“ stebina savo preciziškumu. Būna, kai viduramžių karius rekonstruojantys klubai labiau vadovaujasi įspūdžiu nei autentika. Tačiau klaipėdiečiai tarsi archeologai gilinasi į ištirtų kuršių kapinynų medžiagą ir gamina itin tikslias konkretaus laikotarpio kuršių kostiumų rekonstrukcijas“, - akcentavo J. Genys.
Vienas iš klubo narių yra beveik visiškai atkūręs X-XI amžiaus turtingo kuršių kario, kurio kapas rastas Laivių kapinyne (Kretingos r.), atributiką. „Šio kapo medžiagą po detalę atkuriu jau ne vienus metus. Trūksta tik Damasko plieno kalavijo, su kuriuo buvo palaidotas karys. Tačiau papuošalai, didžioji dalis ginklų yra atkurti tiksliai. Drabužius, apavą mums siuva taip pat rekonstruktoriai, kurie naudoja tik autentiškas medžiagas: ir patys audžia, ir tas medžiagas dažo natūraliais, viduramžiais naudotais dažikliais. Stengiamės viską atkurti kuo preciziškiau“, - teigė klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus.
Tad per šventę bus galima išvysti ne sugalvotas ar interpretuotas detales, o tikslias konkretaus kuršių kario kapo įkapių kopijas. Tarp klubo narių yra ir moteris, visiškai atkūrusi vikingų laikotarpio kuršės kostiumą su itin prašmatniais papuošalais, atkurtais pagal rastuosius Palangos kapinyne.
„Muziejuose matome pažaliavusias ar apdegusias įkapes, o rekonstruktoriai jas prikelia naujam gyvenimui ir galima pamatyti, kaip realiai prieš tūkstantį metų atrodė kuršiai, jų kostiumai. Gera, tiksli artefakto kopija įgauna išliekamąją vertę. Todėl atėję į piliavietę miesto svečiai neišvys jokio kičo, jokių fantazijų, o tarsi iš kapų prisikėlusius tikrus kuršius“, - šypsojosi archeologas J.Genys.
Beje, nors oficialiai „Pilsots“ klubas įkurtas neseniai, jo nariai rekonstruktoriai jau daugiau kaip dešimtmetį dalyvauja žymiausiuose Europoje vikingų festivaliuose užsienyje ir Lietuvoje, tad yra sukaupę daug patirties.
Holmgango kovos
Šventės dalyviams piliavietėje nuo 15 iki 22 valandos bus galima ir įsitraukti į aktyvią veiklą. Aikštėje priešais Memelburgo bastionus renginio organizatoriai įrengs kuršių bei gyvųjų amatų kaimelį.
Benas Šimkus. |
„Atvyks vienas geriausių Lietuvoje peiliadirbių, jis pasakos apie peiliadirbystės meną, senąsias medžioklės tradicijas. Kuršiškame kaimelyje išvysite ir juostų vijimo, siuvimo meistres, keramikes, medžio apdirbimą, bus demonstruojama senovinių kanklių ekspozicija. Kad nebūtų nuobodu, organizuosime ir ne vieną pramogą“, - teigė B. Šimkus. Organizatoriai tikino, kad smalsuoliai išvys nuožmias kovas, bus demonstruojamas kuršių karybos menas, pristatomi rekonstruoti ginklai, kuriuos žmonės galės apžiūrėti, išbandyti rankos tvirtumą. „Pademonstruosime ir vikingų dvikovas pagal archajiškas holmgango taisykles. Vakarop planuojame organizuoti ir visuotinę kovą”, - pasakojo B. Šimkus.
Piliavietėje vyks ir senoviniai piemenų žaidimai, tad pasinerti į praeitį galės maži vaikai. Jiems bus parengta ir speciali lengvų iečių (aksčių) svaidymo į skydą vieta. Vakare kuršių kaimelyje skambės populiarių baltiško folkloro grupių „Ugniavijas“, „Gyvata“, „Obelija“ muzika ir dainos.
Beje, nuo rugpjūčio 2-osios kelias dienas tie patys kuršių rekonstruktoriai ves edukacinius užsiėmimus pajūryje, Karklėje prie Tydekos upelio žiočių, tad neturėję galimybės išvysti baltų vikingų Klaipėdoje tai galės padaryti paplūdimyje.
Naujas puslapis
Uostamiesčio meras V. Grubliauskas LŽ pabrėžė, kad Klaipėdoje tokios tematikos gimtadienio dar nebuvo. Pamažu vis labiau prisimename baltiškąją, kuršiškąją miesto priešistorę, ji daug metų buvo tarsi balta dėmė, nesulaukė pelnyto visuomenės dėmesio. Šiemet pagaliau pradėjome tvarkyti Žardės piliakalnį, įrengėme stendą ten, užblokavome privažiavimus vandalams su mašinomis. Tad kuršiška tematika miesto šventėje yra natūralus šių veiksmų tęsinys“, - LŽ sakė jis.
V. Grubliauskas priminė, kad Klaipėda yra seniausias Lietuvos miestas, bet kartu jis yra dinamiškas, spalvingas bei nebijantis priimti naujų iššūkių. „Pasirinkdami kuršišką gimtadienio minėjimo formą kartu parodome, koks įdomus yra mūsų miestas, jo istorija, ir kaip svarbu nepamiršti savo šaknų. Juk ir patys miestiečiai dar nėra atradę tos kuršiškosios Klaipėdos, tikrų baltų vikingų pėdsakų uostamiestyje ir jo aplinkoje. Tad visus kviečiu prisiliesti prie atgyjančios ir vis daugiau dėmesio sulaukiančios baltiškosios mūsų miesto praeities“, - teigė meras.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis akcentavo, kad renginiai piliavietėje bus įvairialypiai. „Visko bus: ir demonstracijų, ir edukacijos, ir vikingų dvikovų, ir žaidimų, ir muzikos, ir amatų... Pirmą kartą Klaipėdoje oficialiame renginyje reprezentuodami kuršių kultūrą verčiame ir naują puslapį miesto viešojo gyvenimo istorijoje“, - sakė N.Lendraitis.
Rašyti komentarą