Pavojaus varpai pajūryje – rezgamas planas kelia milžinišką grėsmę

Klaipėdos savivaldybei priklausanti Smiltynė – uostamiesčio gyventojų ir svečių nuo seno pamėgta poilsio vieta.

Vasarą keltais persikėlę per Kuršių marias žmonės traukia į paplūdimius, jachtklubą, važinėja dviračiais.

Svarbus traukos taškas – Lietuvos jūrų muziejus su akvariumu ir delfinariumu.

Susiduria su draudimais

Tarpukariu Smiltynė garsėjo kaip gražus pajūrio kurortas, o dabar čia akis bado nudrengti takai, nuo sovietmečio beveik nepasikeitę lauko tualetai, apleistos ir neremontuojamos senosios vilos, neatnaujinamos krantinės.

Prie kioskais aplipusios Senosios perkėlos veikia tik kelios kavinės.

Uostamiesčio valdininkai kasmet dievagojasi siekiantys plėtoti Smiltynę kaip klaipėdiečių poilsio zoną, bet griežti KNNP planavimo schemos reglamentai, ilgai trunkančios derinimo procedūros neleidžia įsibėgėti, investuoti lėšų, sklandžiai organizuoti kurortinės infrastruktūros plėtrą.

„Kai tik bandome ką nors keisti, iš karto susiduriame su draudimais, griežčiausiais reikalavimais, nes Smiltynė – dalis nacionalinio parko.

Statyti naujus pastatus čia leidžiama tik ant senųjų pamatų“, – apgailestavo Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas liberalas Saulius Budinas.

Tikslas – skirtis nuo parko

Uostamiesčio politikams nerimą kelia ir giliavandenio uosto statybos šalia Melnragės gyvenvietės projektai.

Pastačius naują uostą Klaipėda esą netektų poilsio oazės prie jūros šiaurinėje miesto dalyje, žmonėms liktų tik Smiltynė, todėl jau dabar reikia žvalgytis į ją – ten kurti kurortinę zoną.

S.Budinas neslėpė, jog Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei jau pateikė su Smiltynės infrastruktūros plėtra susietų siūlymų paketą: „Paprašėme išbraukti šią vietovę iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos. Tada reikalai gal ir pajudėtų, galėtume kibti į darbus.“

Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą, todėl klaipėdiečiai apie savo ketinimus Smiltynę paversti šiuolaikiška poilsio zona pakeitus jos dvigubą statusą ir sumažinus nacionalinio parko teritoriją informavo ir šios tarptautinės organizacijos atstovus Lietuvoje.

Klaipėdos iššūkis pribloškė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narius – vykdomajame posėdyje jie išreiškė apgailestavimą, kad skuboti ir neapgalvoti uostamiesčio valdžios atstovų ketinimai rengiami ir viešinami jų plačiau neaptarus su atsakingomis institucijomis.

Vėjo gaudymas maišais

Netikėtą siekį išbraukti Smiltynę iš KNNP teritorijos Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė įvertino kaip akibrokštą: „Nesuprantu, kas klaipėdiečiams trukdo tvarkyti apleistą Smitynę. Siūlymas pakeisti nacionalinio parko ribas nepagrįstas argumentais.“

Pasak A.Junevičienės, KNNP teritorijos planavimo dokumentai leidžia ir netgi skatina plėtoti įvairius rekreacinės infrastruktūros objektus Smiltynėje: „Jau parengti ir suderinti kai kurie detalieji planai, kuriuos įgyvendinus ši vietovė galėtų tapti patrauklia poilsiaviete ne tik klaipėdiečiams.“

KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser pastangas Smiltynę atskirti nuo parko sieja su Klaipėdos politikų neveiklumu: „Daug ką čia leidžiame, bet dažniausiai norima daryti tai, ko negalima, o kas galima – nedaroma. Reikėtų aiškiai išdėstyti, kokie projektai stringa ir kodėl, diskutuoti apie tai, konkrečiai spręsti problemas, o ne tuščiažodžiaujant gaudyti vėją kiaurais maišais.“

Viską pakeistų statusas?

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojai Rūtai Baškytei siūlymas Smiltynę atskirti nuo Kuršių nerijos nacionalinio parko skamba absurdiškai: „Tai būtų tas pat, kaip nukirsti žmogui galvą ir saugoti tik jo kūną. Ši teritorija – nedaloma, turi būti saugoma visa.“

Aplinkosaugininkai skeptiškai vertino uostamiesčio politikų nuolat kartojamas tas pačias kalbas, esą Smiltynė suklestėtų jai suteikus kurortinį statusą.

Šią idėją bene aktyviausiai propaguoja Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas, jau pareiškęs, jog kitąmet sieks Klaipėdos mero posto.

„Jeigu Smiltynė net ir būtų išbraukta iš KNNP teritorijos, įgytų kurorto statusą, vis tiek čia galiotų tie patys su gamtos, kultūros paveldo vertybių, miško žemės apsauga, Europos ekologinio tinklo „NATURA 2000“ reikalavimais susieti įstatymai“, – apie europietišką kurortą anapus Kuršių marių svajojančius, bet nieko nedarančius populistus mėgino atvėsinti A.Feser.

Lietuvos įvaizdis smuktų

Kuršių nerijos nacionalinis parkas, be kita ko, driekiasi per Lietuvai ir Rusijai priklausantį pusiasalį, unikalios teritorijos apsaugos reglamentai grindžiami tarptautiniais šių dviejų valstybių įsipareigojimais, taip pat Pasaulio paveldo konvencijos nuostatais.

„Prašymas skaidyti šią teritoriją – dar negirdėtas, tiesiog nesuprantamas užmojis laužyti tarptautinius įsipareigojimus.

Jei klaipėdiečiams knieti Smiltynę paversti kurortu, tegul mokosi iš neringiškių – KNNP nuostatai tokiems jų planams neprieštarauja“, – aiškino A.Junevičienė.

Neseniai Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija konstatavo, kad Klaipėdos valdžios prašymo išbraukti Smiltynę iš KNNP teritorijos svarstymas Vyriausybėje, o paskui ir tarptautinėse organizacijose būtų šokiruojantis faktas – sukeltų nepageidautinų pasekmių, pakenktų Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje.