Paveldosaugos strategija recepto nepateikė

Paveldosaugos strategija recepto nepateikė

Klaipėdoje parengta kultūros paveldo apsaugos strategija septyneriems metams, tačiau aiškumo, kaip spręsti konkrečias paveldosaugos problemas, daugiau neatsirado. Suinteresuotų institucijų specialistai pažėrė dokumentui nemažai kritikos.

Klaipėdos kultūros paveldo apsaugos strategiją miesto Savivaldybės užsakymu nuo praeitų metų rengia UAB "Civitta" ir MB "Pupa - strateginė urbanistika". Praeitą savaitę suinteresuotoms institucijoms ir specialistams buvo pristatyti šios strategijos sprendiniai. Iki metų pabaigos parengtą dokumentą ketinama pateikti Tarybai.

Strategijos tikslas buvo suformuoti Klaipėdos kultūros paveldo saugojimo, naudojimo, pažinimo ir atgaivinimo veiksmų ir priemonių planą. Planuota, kad strategija pasitarnaus rengiant miesto kompleksinių teritorijų planavimo dokumentus, planuojant paveldo saugojimo, naudojimo, pažinimo ir atgaivinimo priemones ir jų finansavimą.

Tikslas - numatyti "gaisrus"

Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pažymėjo, jog šiuo metu Klaipėdoje paveldosaugos sistema skirta tik "gaisrams gesinti".

"Kai atsiranda problema, tada skiriama lėšų jai spręsti. O norėtųsi problemas iš anksto numatyti ir valdyti. Sykiu norėjosi siūlymų, kaip racionaliausiai panaudoti investicijas, kad investavę nedaug gautume maksimalų rezultatą ir grąžą", - sakė jis.

Pirmuoju strategijos rengimo etapu buvo išanalizuota esama paveldosaugos situacija mieste. Pasak V. Juškos, viena iš svarbių problemų yra biurokratizmas.

"Prikurta labai daug teisės aktų ir dokumentų valdymas neretai tampa kone svarbesnis nei galutinis rezultatas ir tikslas, vardan kurio tai daroma", - pripažino paveldosaugininkas.

"Rengdami šį dokumentą išskyrėme dvi pagrindines kryptis: Savivaldybės veiklos stiprinimas paveldosaugos srityje ir istorinių sluoksnių, labiausiai reprezentuojančių Klaipėdos miesto savitumą ir tapatumą, išgryninimas", - reziumavo MB "Pupa-strateginė urbanistika" vadovas Tadas Jonauskis.

Urbanistų manymu, Savivaldybė turėtų finansiškai prisidėti prie paveldosaugos objektų tvarkybos, kaip tai daroma valstybiniu mastu. Kitos strategijoje numatytos šios institucijos paveldosauginio vaidmens stiprinimo priemonės yra "minkštosios".

Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" trečiadienio numeryje

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder