Paštas, palytėtas valdovų, pirklių ir barbarų

Kaži, ar daug kas žino ir faktą, jog pašto bokšte, kuriame dabar yra įrengtas kariljonas, Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo ir telefonininkė, kurios dėka vokiečiams pavyko išvyti miestą užėmusius rusus. [CITATA]

Priglaudė princus

Pasak istoriko Dainiaus Elerto, apie 1700 metus senojo pašto sklypo vieta jau buvo užstatyta. Neaišku, kaip viskas būtų susiklostę, jeigu 1757 m., septynmečio karo metu, Rusijos kariuomenė nebūtų atžygiavusi iki Klaipėdos ir ją apsupusi. Ties Liepų gatve stovėjo rusų artilerija, tai buvo apšaudymų zona, ir buvę pastatai nunyko. Po karo Liepų gatvę bandyta formuoti iš naujo.

XX AMŽIAUS PRADŽIA. Klaipėdos pašto vaizdas R. Schmidt knygyno išleistame atviruke. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

"1763 metais šio sklypo savininkas buvo gan aukšto rango tarnautojas Kofmanas. Jau po kelių metų išaugo pastatas, o po 20-ies metų už pastato suvešėjo didžiulis sodas, skirtas pramogoms, už jo buvo daržas, ūkiniai pastatai, sandėliai. 1795 metais į Klaipėdos pirklių gildiją įstojo iš Tilžės atvykęs pirklys Johanas Gotfridas Argelanderis. Jis vedė moterį pavarde Hagen, ir 1799 metais susilaukė sūnaus Frydricho Vilhelmo Argelanderio - vieno garsiausių pasaulio astronomų ir matematikų. Jo vaikystė prabėgo šiame pastate", - sakė istorikas.

Kaip anuomet atrodė dabartinio centrinio pašto vietoje stovėjęs pastatas galima įsivaizduoti žvelgiant į Laikrodžių muziejų. Natūralu, jog pastatas ir sodas patraukė karališkosios Prūsijos šeimos, pasitraukusios iš Berlyno, dėmesį, kai ji, bėgdama nuo Napoleono Bonaparto, ieškojo prieglobsčio pačiame šiauriniame imperijos lopinėlyje. Argelanderių namai buvo pasirinkti kaip karališkosios šeimos rezidencija.

"Čia apsistojo du princai - būsimasis Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas IV ir jo brolis, būsimasis Vokietijos imperijos imperatorius Vilhelmas I. Yra žinoma, kad čia dažnai lankėsi jų mama, karalienė Luizė. Ji čia negyveno, nes karališkoji šeima buvo įpratusi gyventi skirtinguose apartamentuose, lankyti vieni kitus. Princų auklėtojas buvo Delbruckas, palikęs labai įdomius memuarus. Juose rašoma ne tik apie sode rengtas vakarienes, iškilmingus priėmimus, gimtadienius, bet ir apie tai, kad princai privalėjo dirbti sode, sodinti šparagus", - pasakojo D. Elertas.

Kaip įsikūrė paštas

Pasak istoriko, 1810 m. Argelanderio našlė valdą su namu ir sodu bei daržu pardavė laisvam Klaipėdos pirkliui Elijui Rupeliui, turėjusiam ir dvarų. Šis asmuo jau buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėdos paštu - nuomojo kai kuriuos pastatus kaip sandėlius pašto tarnybai.

"E. Rupelio šeimininkavimo laiku buvo dar labiau išplėstas sodas, po 20 metų jame buvo iškastas didelis pailgas tvenkinys su dirbtine sala, į kurią vedė du tilteliai, tarp salos ir tvenkinio buvo suformuotas taisyklingas takelių tinklas. Iš šalies - klombos, apsodintos aukštais medžiais bei krūmais. Buvusio daržo dalyje buvo pradėta gamybinė veikla, susijusi su mediena, atsirado tam skirtų pastatėlių. Yra tikimybė, jog dabartinio pašto pastate galėjo būti oranžerija arba galerija. Šio pirklio duktė Adelaidė ištekėjo už to meto apskrities valdytojo, vadinamojo landrato, Vilhelmo Martyno Vageno. Ji pardavė istorinį pastatą su sklypu valstybei ir 1841-aisiais pastate įsikūrė landrato biuras bei uosto policijos įstaiga, nes Dangės uostas tuo metu buvo labai arti", - sakė istorikas.

Tuomet dar buvo išlikęs sodas, tik ūkinė dalis buvo kiek apkarpyta.

VILTIS. "Tikimės, jog senasis paštas bus atnaujintas", - sakė Klaipėdos AB "Lietuvos paštas" regiono vadovė Vida Pikčiūnienė (dešinėje) ir Klaipėdos centrinio pašto viršininkė Tatjana Kazanceva.

Kai 1863 m. spalio 1 d. Prūsijos karalystės vidaus ministerija perdavė pastatą su valda prekybos ir pramonės ministerijai, šioje subrendo mintis, kad Liepų gatvėje galėtų atsirasti paštas, nes didėjo jo veiklos apimtys, paslaugos nebesutilpo į mažesnes patalpas ir sandėlius Dangės gatvėje. Tad jau 1864 m. birželio 1 d. valda Liepų gatvėje buvo perduota paštui.

"Kad veikla būtų sėkminga, pastatas buvo nežymiai rekonstruotas. Vienas iš išorinių akcentų buvo į frontono viršų įkeltas didelis laikrodis. Priemenė virto pašto operacijų sale, kur buvo priimami interesantai, per vidurį buvę laiptai iškelti į kraštą. Gatvės panoramoje paštas išsiskyrė atsiradusiais puošnesniais vartais, atsiveriančiais į vidinį kiemą. Buvo karietų, diližanų laikai, tad pašte įrengti nakvynės kambariai. Išaugo arklidės, didelės karietinės, kur diližanai buvo remontuojami, keičiami", - pasakojo D. Elertas.

Pasak istoriko, 1866 m. buvo įsteigtas vadinamasis estafetinis paštas, kai pašto siuntas raiteliai perduodavo vienas kitam. Siuntos nuo Klaipėdos iki Tilžės keliaudavo vos 8 valandas.

"1888-ųjų spalio 22 dieną pašte buvo įkurta Klaipėdos abonementinė telefonų stotis, registruoti 37 abonementai. Pakitimų įvyko dėl 1876-1878 metais nutiesto geležinkelio. Diližanai jau vyko tik nedideliais atstumais, į kokius Pagėgius. O dalį sunkių krovinių pradėta vežti traukinių paštu.

Iki pirmojo suvienytos Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo mirties tie kambariai, kur buvo apsistoję princai, nekeisti, laikyti kaip atminties paminklai. Tik į valdžią atėjus Vilhelmui II imtąsi radikalių žingsnių. 1890 metais buvo atlikti detalūs sklypo matavimai, nubraižyti pastatų planai, tikslus fasado piešinys, sodo brėžiniai", - sakė istorikas.

Rūpinosi pats imperatorius

Pasak pokalbininko, architektas Schroderis 3 metus projektavo naują pašto pastatą, darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius, parašęs gan tikslią dalykinę pastabą, jog išorinį fasadą būtina sutvirtinti, nes vyrauja vėjai iš jūros.

Istorikui teko važiuoti per buvusią Vakarų Prūsiją, kur jis pastebėjo, jog mūsų paštas išlaikė tam tikrus tam kraštui būdingus elementus.

"Sklypo išplanavimas nelabai pasikeitė, nugriautų istorinių pastatų vietoje pastatyti centriniai rūmai su 42 metrų bokštu, viename šone buvo įrengta karietinė su sandėliu, kitame - arklidės. Yra išlikęs kieme iškastas artezinis šulinys, buvo kanalizacijos sistema, vandentiekis. II pašto aukšto patalpose, savo bute, įsikūrė pašto viršininkas, palėpėje įrengtuose butuose - tarnautojai.

Vertėtų atkreipti dėmesį į kvadratinį bokštą. Panašius bokštus rasime Prahos karalių rūmuose, Austrijoje. Yra aliuzija į senąją norvegų architektūrą. Įžengus į salę, iš šonų stūkso du židiniai (dabar nebeveikiantys), jų nišose buvo du čia gyvenusių karališkųjų asmenų portretai. Buvo keletas pano, pakabinti dideli paveikslai. Tikėtina, vienas jų tebesaugomas Vokietijoje", - sakė istorikas.

Jis pabrėžė, kad 1893-aisiais iškilęs pastatas išskyrė savo puošnumo derme su funkcijomis. Langai buvo puošti raižytais ornamentais. Palangių būta itin plačių, kad ant jų būtų galima rašyti laiškus.

Bokšto mergelė

Telefono stotis įsikūrė ne kur kitur, o bokšte. Tarp kitų telefonininkėmis dirbusių merginų išgarsėjo Erika Riosler.

"Kai 1915-aisiais, I pasaulinio karo metu į Klaipėdą įsiveržė rusų karių korpusas, netikėto puolimo metu apylinkėse jam priešinosi šauktiniai Vokietijos kariai. Priešas, kurio didžioji sudėties dalis buvo suformuota iš kalėjimų surinktų kriminalinių nusikaltėlių įsiveržė į miestą. Šie vyrai prarado savikontrolę, mieste prasidėjo moterų prievartavimai, žudymai, plėšimai. Minėta mergina, matydama įžygiavusius rusus bemat susisiekė su generaliniu Vokietijos kariuomenės štabu ir pranešė apie situaciją. Jos pranešimai buvo labai svarbūs apskaičiuojant, kiek reikės pajėgų, kur reikės suduoti smūgius, kad Klaipėda būtų išvaduota. Paskutinis jos pranešimas "Jie ateina" buvo išsiųstas, kai jau girdėjosi lipančiųjų laiptais į bokštą trypimas ir keiksmai. Merginai pasisekė, jai nieko nenutiko, tik buvo nutraukti telefonų kabeliai. Už drąsą jai ir buvo siūlyta įteikti aukščiausią Vokietijos imperijoje karinį apdovanojimą Geležiniam kryžiui, bet moteriai tokį gauti buvo tabu, tad pasitenkinta įteikus auksinį vardinį laikrodį", - pasakojo D. Elertas.

Po 3 dienų vokiečiai išstūmė rusų karius, bet šie išsivedė nemažai belaisvių civilių gyventojų, kurių likimas nežinomas.

Sovietinė pašto istorija

Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pokaryje buvę šeimininkai pastatą nuskurdino, kai kas užtinkuota, paslėpta. Sodas pavirto daržu, darbuotojai ten augino bulves.

"Didžioji dalis sovietmečio paštininkų atliko gerų darbų, bet dalis jų dirbo saugumo struktūroms, tikrino laiškų turinį, siuntinius - iš Vokietijos atsiųsti saldainiai būdavo perpjauti perpus, vietoje vokiškos kavos įdėta miežinė. Naujame telefonų pastate dirbo dalis mąstančių žmonių, ir tų, kurie klausėsi ir įrašinėjo pokalbius. Bet anaiptol ne visi buvo apsvaigę nuo ideologijos nuodų", - šypsojosi istorikas.

Nuo 16 metų laiškininke dirbusi dabartinė Klaipėdos centrinio pašto viršininkė Tatjana Kazanceva prisiminė sovietmečiu buvus 12 pašto apylinkių.

"1967-1969 metais dar nebuvo naujųjų miesto rajono, spaudą ir laiškus nešėme į Birutės, Ryšininkų gatves, medinius ir daugiabučius namus. Beveik kiekvienas gyventojas prenumeruodavo "Tarybinę Klaipėdą" ir anuomet populiarius žurnalus "Moteris", "Šluota", "Genys" ir "Rabotnicą". Tempdavome sunkų krepšį ant peties su 7 leidinių paketu, nes atveždavo jų po tūkstantį. Darbą pradėdavusios pusę aštuonių ryte, baigdavome 17 valandą", - prisimena moteris.

Pasak jos, tuomet dirbti buvo sunku, nes nebuvo kompiuterių, laiškų skirstytojai visą informaciją rašydavo ranka, kai būdavo sumuojama metų prenumerata, darbuotojos sėdėdavo pašte iki nakties.

"Romantikos buvo nedaug, bet perėjus dirbti į korespondencijos skirstymo skyrių, vėliau dirbant kasininke, patiko bendrauti su žmonėmis. Tačiau dabar dirbti dar įdomiau", - sakė T. Kazanceva.

Ko verkia bokšto širdis

Klaipėdos centrinis paštas dabar išsiskiria ir jo bokšte įrengtu kariljonu.

Vargonininkas, pianistas, klavesinininkas Stanislovas Žilevičius sakė, jog pirmasis Peterio Šilingo (Peter Schilling) projektuotas karilionas buvo itin prastas. Juo S. Žilevičius su kolega Kęstučiu Kačinsku pradėjo groti 1975 m.

Naujasis Klaipėdos karilionas buvo nulietas 2006 m. Olandijoje, "Royal Eijsbouts" varpų liejykloje. Jis sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio bronzos varpų, kurių diapazonas - keturios oktavos. Sunkiausio varpo skersmuo - 1 163 mm., o svoris - 903 kilogramai. Lengviausio varpo diametras - 182 mm., svoris - 10 kg. Bendras varpų svoris yra apie 5 095 kg. Šio unikalaus skambesio titano inauguracija įvyko per 2006-ųjų Kalėdas.

"Tai - dangiškai skambantis mušamasis klavišinis instrumentas. Ieškome naujų kompozitorių bei kūrinių, šie suskamba ausyse, tada aranžuojame, ir iš dešimties tinka tik vienas", - sakė karilionininkas.

Nuo pat instrumento įrengimo buvo rengiami tarptautiniai kariliono muzikos festivaliai.

Karilionininkas sako, kad šis instrumentas pergyvens mus visus, jeigu nesugrius pašto bokštas, nes vieno paveldosaugininko iniciatyva neleista prie bokšto įrengti lietvamzdžių, todėl sienos plytos pradėjo trupėti.