Pasikinkę vėją. Arba laisvės pojūčio beieškant

Atrodo, kad buriavimo kultūra uostamiestyje išgyvena pakilimą - jachtos vos besutelpa Klaipėdos pilies uostelyje, kursus organizuojančios įstaigos taip pat stebi norinčiųjų įgyti teisę valdyti laivą pagausėjimą.

Kas tai - mada, gerėjančio gyvenimo išraiška ar laisvės troškimas?

Patys buriuotojai pyksta, kai jų hobis vadinamas prabanga. Esą vieni perka kolektyvinį sodą, kiti - jachtą. Sąnaudos beveik tos pačios, malonumai - sunkiai palyginami.

Kuria savo tradicijas

Buriuotojų meka Lietuvoje dažnai įvardijamas Kaunas, tačiau pastaraisiais metais ir Klaipėdoje daugėja ne tik pramoginių laivų, bet ir šios srities entuziastų. Vaikščiojant pakrantėmis yra kur akis paganyti, nesvarbu, kad daugelis uostelyje stovinčių jachtų skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. Džiugu ir tai, kad Kuršių marios gausybe burių pasidabina ne tik per populiariausias regatas.

Jau treti metai kiekvieną trečiadienį Klaipėdoje grupelė buriuotojų organizuoja pavakario pasiplaukiojimus, lakoniškai vadinamus "PaPa".

Šių pasiplaukiojimų iniciatorius nemėgsta viešumo, tačiau trumpai pasakojo, kad pirmais kartais tokiuose pasiplaukiojimuose dalyvavo vos 2-3 jachtos, dabar norinčių susirenka 13-15.

"Prasivėdiname, ir tiek. Vienu žodžiu nebūtų lengva apibūdinti, koks yra statistinio buriuotojo Klaipėdoje paveikslas. Pačių įvairiausių profesijų, sričių. Nėra jokio amžiaus cenzo ar lyties. Buriuoja ir šeimomis, ir po vieną", - pasakojo pavakario pasiplaukiojimų iniciatorius.

GYVENIMAS ant vandens - savos taisyklės, savi džiaugsmai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Nėra pasakiškai brangu

Įgyta patirtis draugiškų pasiplaukiojimų metu praverčia dalyvaujant ir regatose. Tarp šiųmetinių Kuršių marių regatos nugalėtojų pateko ir klaipėdiečiui Rimantui Stropui priklausanti jachta "Baraka". Jachtos savininkas neslepia, kad turistiniai pasiplaukiojimai jį žavi kur kas mažiau nei galimybė palenktyniauti.

"Mes lenktynininkai, ne turistai. Jei atvirai, aš pastebiu tokias tendencijas: laivų uoste daugėja, bet kai reikia surinkti stiprią profesionalų komandą - buriuotojų trūksta", - sakė R. Stropus, pats buriuojantis jau 28 metus.

Nors R. Stropus tikina negyvenantis jachtoje ir turintis daugiau įvairių hobių, visgi per buriavimo sezoną ant denio tenka išbūti ne tiek ir mažai. Pavyzdžiui, pernai per 208 sezono dienas "Barakos" kapitonas plaukiojo 55 dienas.

"Kartą per savaitę tikrai plaukiame. Jau kelinti metai plaukioju su ta pačia įgula. Per laiką dalis įgulos nubyra - patys savo jachtas įsigyja ir išeina. Žargoniškai pasakyčiau šitaip: tai - ne "pacanų" darbas. Tikras buriuotojas turi savo tikslą ir jo siekia: visų pirma eina į kursus, plaukioja kurioje nors jachtoje kaip įgulos narys, o jei nori progresuoti - perka savo.

Norint turėti jachtą tik savo malonumui didelių investicijų nereikia. Keliasdešimt tūkstančių pakanka. Tačiau yra Lietuvoje ir po pusę milijono litų kainuojančių jachtų, bet pirštais nerodysim", - nuotaikingai kalbėjo pašnekovas.

Ne visi "prilimpa"

Tai, kad pastaraisiais metais darosi madinga vadintis buriuotoju, pastebi ir Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitonas Valdemaras Vizbaras. Tačiau, pasak jo, tik nedidelė dalis tų, kurie lanko kursus ir gauna teises, "prilimpa" prie laivų.

"Ateinančiųjų į kursus tikrai daugėja. Vieni eina mados vedini, kiti - iš smalsumo. Juk dabar visi lietuviai yra krepšininkai arba dar geriau - krepšinio teisėjai, panašiai visi nori būti ir buriuotojais. Ateina su didelėmis ambicijomis, bet kai realybėje pamato, kad ta jūra nėra tokia kaip romantiniuose filmuose, daug kas atkrenta. Realybėje plaukioja gal tik 20-30 proc. tų, kurie yra gavę teises, ir gal tik dešimtadaliui buriavimas tampa gyvenimo būdu", - pastebėjimais dalijosi V. Vizbaras.

Tai, kad Klaipėdoje yra atgijusi buriavimo kultūra, esą galima spręsti ir iš jachtomis perpildyto Pilies uostelio. V. Vizbaras prisimena laikus, kai šis uostelis buvo perpus mažesnis, bet atplaukęs su jachta galėdavai dar pasirinkti, kurioje vietoje nori stovėti. Tuo metu dabar uostelio akvatorija išsiplėtė, o laivai nebetelpa.

Buriuotojai - liaudies meistrai

"Tie, kurie kalba, kad buriavimas Lietuvoje yra prabanga, apie tai nieko neišmano. Bijau, kad Lietuvoje neaptiktume nė vienos jachtos, kuri atitiktų prabangos standartus. Jei kalbėtume apie milijonus kainuojančias jachtas, stovinčias Monake - kitas reikalas. Bet Lietuvoje situacija visai kitokia. Koks gyvenimas - tokios ir jachtos. Senų jachtų eksploatacija yra tokia, kad jos savininkui tai tarsi amžina kūryba. Lietuvoje buriuotojai - kaip ir liaudies meistrai, kurie iš kelmo padaro meno kūrinį. Daugelis tikrų buriuotojų Lietuvoje gyvenime kapeikas skaičiuoja ir net nežino, kaip ta prabanga atrodo. Todėl, kai buvo pasigirdusios kalbos, esą reikėtų jachtas apmokestinti kaip prabangos prekę, taip buvo pikta dėl tokių kliedesių..." - emocingai pasakojo V. Vizbaras.

Kaip ir daugelis buriuotojų, "Brabander" kapitonas jachtą lygina su kolektyviniu sodu. Vieni perka sodą, kad turėtų kur praleisti laisvalaikį, kiti - jachtą. Išlaidos esą pastaruoju atveju kartais kur kas mažesnės.

"Sukiša žmogelis visas santaupas, aukoja visą savo laisvalaikį, sugrūda šeimą ir plaukioja ne pačiomis komfortabiliausiomis sąlygomis. Bet užtat koks laisvas jaučiasi! Niekur kitur tokios laisvės nepajausite kaip tik išplaukęs į jūrą", - patikino jau kone 30 metų buriuojantis kapitonas.

Alternatyva kelionėms?

Jachtos "Lietuva" kapitonas Osvaldas Kudzevičius, Klaipėdoje organizuojantis kursus buriuotojams, skaičiavo, kad tokių entuziastų kasmet ateina vis daugiau, tačiau esą masiniu antplūdžiu to nepavadinsi.

"Šioks toks atsigavimas yra, ypač įvertinant tai, jog ekonominė situacija šalyje nėra dar tokia gera, kad galėtum investuoti į pramogas. Juk buriavimas nėra pirmo būtinumo dalykas. Aš pastebiu, kad dabar nemažai žmonių renkasi šią poilsio formą kaip alternatyvą kelionėms. Nereikia niekur toli išvažiuoti, gali tiesiog atitrūkti nuo rutinos sėdęs į savo jachtą. Ir investicijos nėra tokios milžiniškos, kaip daugelis įsivaizduoja. Juk už 10 tūkstančių litų sodo su nameliu nenusipirksi, o mažą laivelį, kuriuo jau galėsi plaukioti po Kuršių marias - drąsiai", - pasakojo O. Kudzevičius.

Draugiška bendruomenė

Kapitonas priminė opią pastarųjų metų buriuotojų problemą - uostelių stygių. Kol niekaip neužbaigiamas Smiltynės jachtklubo remontas, visi pramoginiai laiveliai grūdasi Klaipėdos pilies uostelyje.

"Kažkaip sutalpiname, bet šią vasarą jau teko dviem bortais švartuoti", - pastebėjo ir Klaipėdos pilies uosto kapitonas Vilius Bartusevičius, suskaičiavęs, kad dabar pilies uoste stovi 250 laivų. Didžioji dalis priklauso klaipėdiečiams, maždaug vienas trečdalis - vilniečiams, kauniečiams bei kitų miestų atstovams.

Pasak jo, Klaipėdoje ne tik daugėja pramoginių laivų, bet įsigyjama vis didesnių.

"Yra ir visiškai naujų, bet daugiausia 20-30 metų senumo. Daugelis perka iš Švedijos senus laivus, bet jų konstrukcijos dažnai dar geresnės nei naujų. Puikūs laivai", - pabrėžė uosto kapitonas.

Sezoną Klaipėdos pilies uostas pradeda tada, kai išeina ledai, ir esą plaukiojama tol, kol ledas nepradeda vandens kaustyti.

"Klaipėdos buriuotojų bendruomenė labai draugiška. Mėgsta kartu ne tik pasiplaukioti, bet po to ir šašlykų išsikepti, pabendrauti. Kai turi bendrą pomėgį - gali kalbėti ir kalbėti", - šypsosi uosto kapitonas.