Pasigedę pastato surengė piketą

Susirinkusius klaipėdiečius papiktino nugriautas Puodžių gatvėje 27 stovėjęs pastatas, kuris buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Atnešė plytą

"Dažnai tokie paveldo naikinimai būna susiję su verslo interesais", - piktinosi klaipėdietis visuomenininkas Virginijus Partaukas.

Taip pat pikete dalyvavusi nevyriausybinių organizacijų asociacijos "Klaipėdos piliečiai" direktorė Renolda Senavaitienė baiminasi, jog vietoj nugriautojo bus pastatytas modernus stiklinis pastatas. Anot jos, tai gali turėti neigiamos įtakos turizmui.

"Ar lankysis čia turistai, kai nebeliks istorinių pastatų? Kas norės žiūrėti į tuos stiklinius monstrus?", - retoriškai klausė R. Senavaitienė.

Piketuotojai apsirūpino ne tik plakatais. Vienas organizatorių, Audrius Valickas, atsinešė nugriauto pastato plytą.

"Mes šią plytą paėmėme norėdami įteikti teritoriniam padaliniui kaip simbolį, kad nuo šios plytos prasidėtų pastato atkūrimas. Iš kitos pusės, tegul ši plyta atsisuka prieš tuos, kurie šį pastatą naikina", - aiškino A. Valickas.

Vakar iki pat darbo dienos pabaigos susisiekti su KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audrone Puzoniene "Vakarų ekspresui" nepavyko nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Kiti skyriaus darbuotojai informacijos apie tai, kodėl buvo nugriautas pastatas, suteikti irgi negalėjo. Taip nepavyko patikslinti ir piketuotojų teiginių, esą būtent KPD išdavė leidimą griauti minėtą pastatą.

Už pastatą kovojo?

Įdomu tai, kad dar bent prieš trejus metus būtent ši institucija buvo viena iš tų, kurie kovojo dėl tuomet dar tebestovėjusio pastato būklės. 2013 metų balandžio 22 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė visiškai tenkinti KPD ieškinį atsakovei buvusią miesto užeigą Puodžių gatvėje valdžiusiai UAB "Viteksoma".

Ieškinys pateiktas dėl visuomenei padarytos žalos atlyginimo. Žala, anot paveldo saugotojų, atsirado neprižiūrint nekilnojamojo kultūros paveldo objekto.

"Pastato būklė nuo 2006 m., kai pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nuolatos blogėjo, todėl KPD Klaipėdos teritorinis padalinys aktyviai siekė jo išsaugojimo. Trumpiau nei per keturis metus departamentas 67 įvairiais veiksmais siekė priversti pastato savininką tvarkyti neprižiūrimą statinį. Buvo surašyti 8 pastato būklės apžiūros aktai, 6 privalomi reikalavimai vykdyti pastato būklės stabilizavimo darbus.

Pateikti reikalavimai dėl pastato sienų ir stogo angų užsandarinimo, pastatų konstrukcijų apsaugojimo nuo aplinkos poveikio, grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai panaikinimo. 5 kartus kreiptasi į policiją dėl savininko atstovo atvesdinimo į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį. Savininkui 2 kartus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir skirtos baudos, dėl kurių kelis kartus buvo bylinėjamasi teisme. Vis dėlto pastato savininkas nevykdė jokių privalomų reikalavimų", - tuomet teigė KPD atstovai.

Anot jų, "nepalaikant tinkamos kultūros vertybės fizinės, sanitarinės, priešgaisrinės būklės, pastatas kentėjo nuo aplinkos poveikio bei vandalizmo, valstybės saugomai nekilnojamai kultūros vertybei padaryta žala". Jis buvęs toks apleistas ir nesandarus, kad net esą benamiai nebesilankydavo.

"Laimėtą ieškinį laikome svarbiu žingsniu saugant objektą", - tuomet teismo sprendimu džiaugėsi paveldosaugininkai.

"Būklė patenkinama"

"Vakarų ekspreso" žiniomis, tų pačių 2013-ųjų pabaigoje statinį jau valdė Vilniuje registruota bendrovė "Litectus". Vilniečiai spalio mėnesį kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę prašydami išbraukti statinį iš netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto sąrašo - taip siekta sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius.

Prašymas motyvuotas tuo, kad buvo atlikti pastato konservavimo ir konstrukcijų tvirtinimo darbai, kuriems esą pritarė ir KPD. Taip pat buvo užsandarintos angos, sutvarkyta ir aplinkinė teritorija, išvežtos šiukšlės.

Patikrinimo aktą pasirašiusi tuometinė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistė konstatavo, kad pastato būklė, palyginti su ankstesniu patikrinimu, pagerėjo. "Būklė patenkinama", - 2013-ųjų lapkritį konstatavo Savivaldybės atstovė.

INFORMACIJA

Sodybos Puodžių gatvėje pastatai statyti XVIII a. pab. - XIX a. pr. Sklypas priklausė garsiai Klaipėdos aludarių Reinckių šeimai, mieste turėjusiai ne vieną sklypą. Puodžių g. 27 pastate veikė karčema "Auksinis malūnas". Po I pasaulinio karo sklypas priklausė batsiuviui meistrui Grubertui, tuo metu pastatai galėjo būti pritaikyti avalynės dirbtuvei-taisyklai ir gyvenamosioms patalpoms. Pokariu pastatai nacionalizuoti, pritaikyti gyvenamajai paskirčiai.