Parduotuvei - gyventojų užkardai

Tad vietoje netrukus prasidėsiančių statybų verslininkams dar porą mėnesių teks užsiimti popieriais, o jei gyventojai eis iki galo, gali tekti bylinėtis ir teismuose.

Parduotuvės nenori

Iš keliolikos į viešą techninio projekto svarstymą susirinkusių tauralaukiškių lūpų buvo galima išgirsti, kad jie nenori, jog toks statinys jų kaimynystėje apskritai iškiltų. Vieno vyriškio nuomone, geriausia būtų, kad minėtame sklype išvis nieko nebūtų statoma - esą gyventojams būtų ramiau.

"Kai pirkome sklypus, buvo sakoma, kad čia bus prestižinis kvartalas, itališko stiliaus rajonas, kuriame visi pastatai vienodi. Apskritai didmeninius prekybos centrus Europoje stato už miesto, o ne po langais", - nepasitenkinimą reiškė gyventojai.

Tačiau įmonės "RCB Klaipėda", kurios užsakymu ir rengiamas statinio techninis projektas, direktorius Artūras Šukys patikino, jog pastate bus tik viena parduotuvė, teniso kortai ir vaistinė.

"Jūs labai nusiviltumėte, jei į tokio dydžio prekybos centrą važiuotumėte už miesto. Tai nėra prekybos centras, prekybinės paskirties patalpos užima mažiau nei pusę patalpų ploto, didesnę dalį užima sporto paskirties patalpos", - aiškino A. Šukys.

Pasak jo, jau pasirašytos nuomos sutartys su būsimais patalpų nuomininkais UAB "Norfos mažmena" ir VšĮ "Vakarų tenisas". Ši žinia sukėlė dar didesnį kvartalo gyventojų pasipiktinimą - jie tvirtino niekada neinantys į minėtą parduotuvę, todėl ji esą klientų neturės.

"Reikia tikėtis, kad "užsilenks" ir bus pakeista paskirtis", - rėžė viena gyventoja.

"Mūsų rajono žmonių nuomonė tokia, kad prekybos centras šioje vietoje yra visai nereikalingas. Suprantame, kad sklypo savininkas nori verslą daryti, bet... Pas mus nėra restoranų, kavinių. Galėtų geriau būti kokių bioproduktų, viskio, vyno parduotuvėlės, bandelių kepyklėlė, vaikų darželis, vaikų ir jaunimo centras", - pasiūlymų architektui ir statytojui turėjo gyventojai.

Projektą koregavo

Pasak techninį projektą rengiančio architekto Edmundo Andrijausko, sklypo detaliajame plane yra numatyta galimybė pastatyti daugiau nei 5,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto, 3-4 aukštų pastatą, tačiau bus statomas gerokai mažesnis - apie 3,3 tūkst. kv. m ploto, dviejų aukštų statinys.

Architekto teigimu, pagal detalųjį planą, statinio aukštis gali siekti 15 metrų: "Mūsų nebus toks didelis, toje pusėje, kur yra artimiausi nameliai, bus 11 metrų, kad nemestų šešėlio ant namų."

Pokalbininkas pažymėjo, jog projektas buvo pakoreguotas pagal gyventojų prašymus.

"Derinant projektą su artimiausiais kaimynais, žmonės iškėlė keletą reikalavimų, vienas jų - pastatą maksimaliai patraukti nuo namų, mes pastūmėme pastatą dar 8 metrus, 25 metrų atstumu, daugiau jau negalime. Taip pat statysime garsą slopinančią tvorą", - sakė architektas.

Pasak jo, numatoma išvalyti būsimą parduotuvę supsiančią žaliąją zoną, kurioje šiuo metu - šabakštynai. Vėliau ketinama pasodinti medžių, galbūt bus įkurta ir vaikų žaidimų aikštelė bei aptvertas tvenkinys: "Jei gyventojai pageidaus, o sklypo savininkas sutiks finansuoti."

Atsižvelgus į gyventojų pastabas, buvo sumažintas automobilių stovėjimo aikštelės vietų skaičius - nuo 85 iki 67.

Atremia argumentus

Vis dėlto Tauralaukyje gyvenančių žmonių manymu, pastačius naują parduotuvę, jie neturės ramybės, suprastės gyvenimo kokybė, nuvertės jų turtas: "Pradės eiti "bomžai". O kur dar "fūros", kurios veš produktus? Viena gi nevažiuos? Ištisai triukšmas."

A. Šukys nesutiko su gyventojų nuostata, esą prie naujos parduotuvės ims būriuotis asocialūs asmenys.

"Nemanau, kad prekinis ženklas lemia vienokio ar kitokio kontingento lankymąsi. Be to, kiekvienas tinklas turi geresnių ar blogesnių parduotuvių", - sakė statytojas.

Pasak pokalbininko, planuota statybas pradėti dar gegužę, tačiau derinant projektą su gyventojais terminas nusikėlė.

"Reikia atkreipti dėmesį, kad pats sklypas - apie hektaro ploto, o užstatyti ketinama apie 1 300 kvadratinių metrų, tad apie 70 procentų sklypo liks žalias. Šiandien ten yra brūzgynai, krūmynai, juos įsipareigojame sutvarkyti, nušienauti, išpjauti menkaverčius medžius", - pasakojo A. Šukys.

E. Andrijauskas bandė raminti besibaiminančius triukšmo. Jo teigimu, gyventojams nereikėtų galvoti, kad ištisai važiuos sunkvežimiai su prekėmis - planuojama, kad prekes kasdien veš tik viena mašina, o du kartus per savaitę - dvi mašinos.

"Tai nebus tos ilgosios "fūros", apie kurias kalba gyventojai, tai bus mažesnis transportas", - žadėjo jis.

Nuomonė pasikeitė

Pasak savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, ši situacija yra gana įdomi, nes gyventojai visiškai pakeitė savo nuomonę.

"Prieš kelis metus ateidavo į savivaldybę gyventojai iš Mažojo Kaimelio, iš Tauralaukio, klausdavo, kodėl pas juos nestato niekas parduotuvių. Dabar atvirkščiai", - sakė I. Butenienė.

Arčiausiai esančių namų gyventojai projekto rengėjams buvo pateikę raštą, jog pritars statyboms, jei būsima parduotuvė bus patraukta toliau nuo jų sklypų ribų. Tai padarius tolimesnių namų gyventojai atkreipė dėmesį į tai, jog nebuvo parengtas poveikio aplinkai vertinimas.

Pasak E. Andrijausko, minėto vertinimo nereikėjo atlikti, nes jis reikalingas, jei užstatoma daugiau nei pusė sklypo ploto.

Teisiškai tvarkinga

Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas jau gavo 105 Tauralaukio gyventojų pasirašytą raštą, kuriuo prašoma išsiaiškinti, ar statybų projektas rengiamas pagal taisykles.

"Mes, Tauralaukio gatvės gyventojai, susipažinę su pateikta informacija apie planuojamą statyti nurodytą prekybos centrą, kreipiamės dėl papildomų duomenų suteikimo ir/ ar atitinkamų įpareigojimų projektuotojams nustatymo. (...) Statinio projektuotojai ir statytojai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neatliko, atsižvelgiant į tai, prašome atlikti patikrinimą, ar statinio projektuotojai ir statytojai teisėtai elgiasi", - rašė gyventojai.

Rašte tvirtinama, kad būsima parduotuvė pažeis gyventojų teises į ramią gyvenamąją aplinką, suintensyvės transporto srautai, kurie sukels eismo įvykių riziką, prie parduotuvės nuolat rinktųsi asocialūs asmenys, o tai darytų neigiamą įtaką kvartale gyvenančių nepilnamečių vaikų socialiniam vystymuisi.

Kreipimąsi komiteto nariams pristačiusi pirmininkė Ramunė Staševičiūtė komentavo, kad gyventojų nenoras turėti naują parduotuvę atrodo keistokas.

"Mano supratimu, kiekvienas mikrorajonas turi turėti savo infrastruktūrą: savo parduotuvę, vaikų darželį, mokyklą, sporto ar visuomeninį kompleksą. Tai gerina mikrorajono gyvenimo kokybę", - įsitikinusi R. Staševičiūtė.

Buvo pažymėta, jog 800 metrų spinduliu aplink būsimą parduotuvę galimai gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių. Tai esą toks atstumas, kurį žmogus pėsčiomis gali nueiti norėdamas apsipirkti. Tačiau raštą Teritorijų planavimo komitetui pasirašė 105 gyventojai, tarp kurių R. Staševičiūtė teigė neradusi pačių artimiausių namų gyventojų pavardžių.

"Arčiausiai stovi Tauralaukio gatvės 3, 5, 7 numeriais pažymėti namai. Sąraše matau Tauralaukio gatvės 12, 14, 11, 16, randu ir dar toliau esančią Žemynos gatvę. Jiems, ko gero, iš principo nereikia parduotuvės, galbūt nenori konkurencijos, jei ten yra vietinė parduotuvėlė", - svarstė komiteto pirmininkė.

Jos teigimu, tai atvejis, kai iš anksto planuotas statyti objektas sulaukė pasipriešinimo, tačiau teisiškai viskas tvarkinga.

"Bendrajam planui projektas neprieštarauja, sklypo paskirtis buvo iš anksto žinoma, su artima aplinka tariamasi, į pageidavimus atsižvelgiama, diskusijos vyksta. Reikia ar nereikia parduotuvės, sprendžia statytojai - juk niekas neinvestuotų pinigų, jei statinio nereikia", - reziumavo R. Staševičiūtė.

Visgi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD), sulaukęs gyventojų rašto, nurodė rengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Pasak E. Andrijausko, dėl to jau liepą planuotos pradėti statybos šiemet, ko gero, jau neprasidės.

"Numato įstatymas"

Vidas BALIONIS, KRAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo pavaduotojas
Projekto rengėjams buvo nurodyta rengti poveikio aplinkai vertinimo atranką, nes to reikalavo gyventojai. Toks nurodymas duotas remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu. Paprastai tokios procedūros užtrunka apie porą mėnesių. Vėliau dar mėnuo laiko yra skirtas išvadoms apskųsti. Su jomis nesutinkantys žmonės ar subjektai jas gali skųsti administraciniam teismui.