Panaikintas negaliojęs Vyriausybės nutarimas

1994 m. Vyriausybės nutarime buvo sakoma, kad Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti turi būti panaudotos šios rezervinės Klaipėdos miesto teritorijos: tarp Minijos g., Vakarų laivų remonto įmonės ir Smeltalės upelio (apie 48 ha), tarp Minijos ir Nemuno g. iki įvažiavimo į Smiltynės perkėlą (apie 15 ha), tarp Minijos ir Nemuno g. nuo Dubysos iki Strėvos g. įskaitant statomo vaistų sandėlio teritoriją (apie 17 ha). Dabar kai kurios iš čia išvardintų teritorijų jau yra uosto teritorijoje, o kai kurios kaip buvo miesto, taip ir liko jo teritorijos.

Taip ir neįsigaliojo

Atsitiko taip, kad šis Vyriausybės nutarimas negaliojo nuo pat jo priėmimo momento, nes nebuvo paskelbtas "Valstybės žiniose", nors elektronine forma teisės aktų registre jis visada buvo. Kelis kartus teismai, susidūrę su šiuo klausimu, pasisakė, kad nepaskelbtas Vyriausybės nutarimas, nors formaliai teisės aktų duomenų bazėje ir buvo, de jure negalioja. 2009-aisiais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad 1994 metų Vyriausybės nutarimas neįsigaliojo. Ir Konstitucinis Teismas paskelbė, kad negali galioti nepaskelbti Vyriausybės nutarimai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys mano, kad senasis Vyriausybės nutarimas nebuvo paskelbtas "Valstybės žiniose", ko gero, dėl kokių nors techninių priežasčių.

Taigi, praėjus dar dešimčiai metų nuo tada, kai pasisakė teismas, Vyriausybė pagaliau ištaisė savo klaidą ir šiemet kovo 27 d. tas legendinis nutarimas neteko galios.

Kodėl šis procesas užtruko taip ilgai, sunku pasakyti. Gal tik ši Vyriausybė atliko generalinį dokumentų valymą.

Pasak L. Rudžio, situacija de jure niekuo nepasikeitė. Tik tiek, kad anksčiau žmonės, turintys turto tose teritorijose, jeigu norėdavo ką nors daryti ir reikėdavo kokių nors Savivaldybės leidimų, ši kartais paprašydavo, kad Uosto direkcija suderintų. "Mes tiesiog formaliai parašydavome, kad neprieštaraujame, ir viskas. Bet tokių atvejų buvo labai nedaug, o dabar jų jau apskritai nebeturėtų būti", - sakė L. Rudys.

Rezervinės teritorijos - bendrajame plane

"Jeigu teritorija yra rezervinė, vadinasi, ar ji visa, ar jos dalis kada nors turi tapti uosto teritorija. Rezervinių teritorijų klausimas visada aktualus duotuoju momentu, dairytis atgal nebeturėtume. Jos vertinamos iš naujo, kai yra reikalingos. Kai kurios teritorijos dalys iš tų minėtų apie 80 ha jau seniai yra uosto teritorija, pavyzdžiui, teritorija prie nebaigto statyti vaistų sandėlio", - sakė Uosto direkcijos juristas.

Jo teigimu, visos rezervinės teritorijos, kurios šiandien yra reikalingos uostui, yra nurodytos baigiamame rengti uosto bendrajame plane. "Bendrajame plane yra rodomos visos esamos rezervinės teritorijos ir visos papildomai mūsų norimos rezervinės teritorijos", - sakė jis.

Paklaustas, ar ta 80 ha teritorija yra bendrajame uosto plane, L. Rudys atsakė: "Tiksliai negaliu pasakyti, galbūt koks nors plotas iš tų 80 ha ir yra numatytas kaip rezervinė teritorija. Prie Nemuno g. bendrajame plane yra numatytas nedidelis rezervinės teritorijos gabaliukas, bet ar jis buvo patekęs į išvardintą tų teritorijų sąrašą, nežinau."

Miestas planuoja tas teritorijas

"Neturėtų būti teisės aktų, kurie priimti, bet neįsigalioję. Tai, sakyčiau, juridinės technikos trūkumas", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas. Pasak jo, šis Vyriausybės veiksmas panaikinant seną negaliojusį nutarimą jokių pasekmių nesukelia.

"Uostas bendrajame plane tų teritorijų neplanuoja, o mes jas planuojame. Jos yra miesto teritorijos, nebeturinčios rezervinių teritorijų statuso. Uostas vadovaudamasis kitu Vyriausybės nutarimu planuoja kitas keturias rezervines teritorijas, pavyzdžiui, palei AB "Klaipėdos nafta", šiaurinį molą", - aiškino juristas.

Anot A. Kačalino, nors Vyriausybės nutarimas ir negaliojo, minėtose 80 ha teritorijose žmonėms ilgą laiką nebuvo leista atlikti tam tikrų veiksmų.

Pavyzdžiui, išsipirkti žemės, rekonstruoti namų, Savivaldybė neinvestavo pinigų į gatves, komunikacijas ir pan. Tačiau kai 2009 metais buvo aišku, kad nutarimas negalioja, kad nebus galimybės paimti turtą visuomenės poreikiams, tose teritorijose prasidėjo procesai - Savivaldybė išasfaltavo gatves, sutvarkė vandentiekį ir kt.