Pamirštas ežeras atrandamas iš naujo

Tegu lieka ežeras - natūrali gamtos oazė, kuria galima grožėtis nuo pastatytų suoliukų ar einant aplink žvėrių takais. Tokia šiuo metu yra šio ežero ateities vizija.

Visada buvo Svijanė

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, Girulių miško ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Būtigeidžio dragūnų bataliono dabar apsuptą 0,028 kv. km dydžio natūralios kilmės ežerėlį pavadinti Mumlaukiu (Aulaukiu) buvo sugalvota tarybiniais metais.

Pasak Klaipėdos miesto praeities žinovo Kęstučio Demerecko, nuo XIII a. šis vandens telkinys buvo žinomas tik kaip Svijanės ežeras. 1290 m. kuršių žemių dalybų aktuose Svijanės ežeras buvo paminėtas kaip vienas iš Klaipėdos miesto ribų orientyrų. 1503 metais, kai reikėjo patvirtinti Hanso von Tiefeno dovanotus miestui 14 ūbų žemės "Klaipėdos miestiečių žemės riba ėjo nuo Rosgarteno iki Svijanės ežero (Schweyaneschen See) /.../" "Swijane See" ežeras pažymėtas vokiškame žemėlapyje 1860 m. "Swiane See" - 1916 m. žemėlapyje.

K. Demereckas pabrėžia, kad Svijanės hidronimas buvo dvigubas, tokiu pat vardu buvo vadinamas ir iš ežerėlio kadaise ištekėdavęs Svijanės upelis.

"Upelis sukdavo pro dabartinę geležinkelio stotį, Lietuvininkų aikštę. Dabartinės Janonio gatvės vietoje jis skyrė Vitę nuo Bomelsvitės ir įtekėdavo į Kuršių marias", - pasakojo K. Demereckas.

Aulaukio vardu, pasak K. Demerecko, buvo vadinamas šiauriau nuo Svijanės, dabar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Būtigeidžio dragūnų bataliono teritorijoje esantis dabar bevardis ežerėlis.

"Šis ežerėlis priklausė dvarui, kurį XVI-XVII amžių sandūroje valdė Hektoras von Olsenas bei jo žmona Barbara von Aulak. XVIII amžiuje valdą įsigijo Lenkijos karalystės kamerheris Gotlibas von Gregorskis, o dvaro ežerėliui "prilipo" jo dukters Šarlotės vardas", - pasakojo K. Demereckas.

Pašnekovas teigia, jog informaciją ir mokslinius tyrimus apie Svijanės ežero pavadinimą skelbia jau du dešimtmečius, tačiau niekam nerūpi klaidą ištaisyti.

Nekilo mintis

Rekomendacijas ir pasiūlymus dėl objektų, teritorijų ar pavadinimų, kurie yra istorinis Klaipėdos miesto paveldas, išsaugojimo būtinybės Savivaldybėje svarsto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Viena iš šios komisijos narių Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė patvirtino, jog istoriniuose šaltiniuose ežeras buvo vadinamas Svijanės vardu.

"Išties, yra prasmės svarstyti autentiško pavadinimo sugrąžinimą šiam vandens telkiniui, tačiau niekada niekam nekilo tokia mintis. Apskritai komisijoje, kiek aš joje dalyvauju, niekada nebuvo svarstyti Klaipėdos vandenvardžiai", - konstatavo istorikė.

Gerino ekologinę būklę

Ilgus dešimtmečius Svijanės ežeras buvo užmirštas ir neprižiūrimas todėl pradėjo nykti. Gana seklus vandens telkinys stipriai uždumblėjo (dumblo storis svyravo nuo 0,2 iki 1,33 m, o paties ežero gylis - iki 0,93 m), užžėlė vandens augalija. Ežero pakrantės apaugo krūmais ir medžiais, viename ežero pakraštyje susiformavo pelkė. Prieš trejus metus buvo konstatuota nepatenkinama ežero ekologinė ir cheminė būklė.

2013-2014 m. Savivaldybė, pasinaudodama Europos Sąjungos parama, įgyvendino projektą "Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas". Per dvejus metus iš vandens telkinio specialia žemsiurbe buvo išpumpuota apie 18 kub. m dumblo. Ežeras tapo gilesnis, buvo sutvarkytos ir pakrantės: pašalinti krūmai ir smulkūs medžiai, atsodinti želdynai, padarytos priėjimo prie vandens vietos, kuriose pastatyti suoliukai. Atsivėrė gražus vaizdas į ežerą nuo Liepojos plento pusės.

Ežero ekologinės ir cheminės būklės gerinimas kainavo daugiau kaip 405 tūkst. Eur (1,4 mln. litų), iš jų daugiau kaip 347 tūks. Eur buvo skirti iš Europos regioninės plėtros fondo, likusi - iš miesto biudžeto.

Užterštas fosfatais

Nemaloniu siurprizu projekto vykdytojams tapo pernai daryto Klaipėdos vandens telkinių monitoringo ataskaita, kurioje šis ežeras išsiskyrė tuo, jog jame užfiksuotas didžiausias amonio, fosforo ir fosfatų, chlorofilo kiekis.

Monitoringą vykdžiusios UAB Darnaus vystymosi institutas atstovas Ramūnas Markauskas teigė, jog vandens mėginiai iš devynių mieste esančių vandens telkinių, taip pat ir Mumlaukio ežero, buvo imami dešimt kartų per metus.

"Mumlaukio ežere cheminių parametrų ribinės vertės buvo viršytos keturis kartus, iš jų tris kartus fiksuotas fosfatų perteklius ir vieną kartą viršyta amonio norma. Fosfatų norma daugiausiai viršyta buvo du kartus", - sakė pašnekovas.

Jis paaiškino, jog fosfatų susidarymą lemia buityje arba pramonėje naudojami plovikliai, skalbikliai ir minkštikliai.

"Azoto ir fosforo junginiai dažniausiai atkeliauja upėmis su buitinėmis, gamybinėmis nuotėkomis. Iki 25 procentų bendro azoto gali būti iš atmosferos. Fosforo ir azoto junginiai yra fitoplanktono mitybinė terpė. Mes tyrėme chlorofilo A, kuris yra augalinio planktono ląstelėse, koncentraciją ežere. Lyginant su kitais uostamiesčio telkiniais, šiame ežere jo koncentracija yra šimtus kartų didesnė", - aiškino R. Markauskas.

Kaip ir kituose vandens telkiniuose, pasak pašnekovo, vasaros mėnesiais ežere padaugėja fitoplanktono, biomasės, zooplanktono. Gausu ežere ir makrozoobentoso - 2-3 mm dydžio plika akimi matomų gyvių, kirmėlaičių, apsiuvų ir ypač dėlių.

"Dėlių Mumlaukio ežere daugiausia iš visų uostamiesčio tirtų vandens telkinių", - sakė specialistas.

Apibendrindamas pokalbininkas konstatavo, jog ežerui būdingas juostinis ištisinis užžėlimo tipas, įprastas sekliems, gausiai uždumblėjusiems vandens telkiniams ir stebėjosi, jog ežeras buvo valytas nuo dumblo.

"Reikėtų daryti dugno nuotraukas. Jeigu neseniai ežeras valytas - gal dar nesusitvarkiusi ekosistema", - samprotavo pašnekovas.

Šiais metais, pasak R. Markausko, bus vėl atliekamas Klaipėdos vandens telkinių monitoringas, po kurio bus daromi 5-erių metų būklės apibendrinimai ir išvados.

Ramybės oazė

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, atrodo, nesuprato mokslininkų argumentų ir pasipiktinęs jais aiškino, jog Mumlaukio ežero būklė yra gera ir jokios normos nėra viršytos.

"Tiesa, maudytis žmonėms šiame ežere nerekomenduojame, tik grožėtis gyvąja gamta, žvejoti. Kolegos minėjo, jog ežere galima pagauti lydekų, lynų, karosų. Aplink ežerą veisiasi žalčiai, yra daug perinčių paukščių. Šis ežeras - ramybės oazė mieste", - įsitikinęs L. Dūda.

Pašnekovas sakė, jog nei šiais metais, nei artimoje ateityje nėra numatytos investicijos į infrastruktūros gerinimą ar ežero pritaikymą rekreacijai.

"Žinau tik, kad "Klaipėdos vanduo" rengia ežero kanalizavimo projektą, nes pavasarį perteklinis ežero vanduo užlieja kitapus Liepojos plento esančių sodų sklypus Šiltnamių gatvėje", - sakė L. Dūda.

Nori pramogų

Išvalytą ir atvertą ežerą tarsi iš naujo atrado ir miestiečiai. Šiltuoju metų laiku klaipėdiečiai mielai vaikštinėja ežero pakrantėmis, grožisi ežero vaizdais nuo suoliukų, vedžioja čia šunis. Žiemą užšalęs ežeras virsta puikia čiuožykla. Tai pastebėję miestiečiai praėjusią žiemą ypač gausiai rinkosi čia čiuožinėti su pačiūžomis. O surengtos sporto žaidynės tarp Dragūnų ir Žolyno kvartalų tapo puikia švente, priviliojusia apie pusę tūkstančio miestelėnų.

Vienas iš kaimynų šventės organizatorių - Šilojų seniūnaitijos seniūnaitis Aurimas Mockus - mano, kad ežeras galėtų būti plačiau panaudotas visuomenės poreikiams.

"Ši žiema parodė, kad esant palankioms oro sąlygoms ežeras tikrai galėtų tapti oficialia Klaipėdos miesto čiuožykla. Norėtųsi, kad ji būtų geriau apšviesta, kad joje skambėtų muzika, būtų galima išsinuomoti pačiūžas, atsigerti arbatos", - vardino pašnekovas, pasisiūlydamas, jeigu reikia, padaryti bendruomenės apklausą, ką žmonės norėtų matyti ir veikti prie ežero.

A. Mockus pasidžiaugė Savivaldybės lėšomis ežero pakrantėje pastatytais suoliukais.

"Bendruomenės lėšomis norėjome dar pastatyti pavėsinę, įrengti vietą "piknikams", tačiau šiais metais iš seniūnaitijų atimtas finansavimas, tad sumanymas, ko gero, liks neįgyvendintas", - apgailestavo Šilojų seniūnaitis.

Pasak pašnekovo, žmonių srautą prie ežero padidintų ir vaikų žaidimo aikštelės, treniruoklių atsiradimas.

"Aš pats pasigendu elementarios gamtinės, istorinės informacijos apie ežerą. Informaciniai stendai su patraukliai pateikta informacija, kada kaip susiformavo šis ežeras, kokie paukščiai čia peri ir gyvena, kokios žuvys, žalčiai čia veisiasi, tarnautų kaip edukacinė priemonė ir vaikams, ir suaugusiesiems. Taip pat reikėtų ir informacinių ženklų, kur galima praeiti, o kur telkšo pavojinga pelkė, taisyklių ką galima veikti ir ko ne", - kalbėjo A. Mockus.

Nuomonės, jog ežeras turėtų būti labiau pritaikytas rekreacijai, laikosi ir miesto Tarybos Miesto ūkio bei aplinkos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

"Pats gyvenu netoli šio ežero ir labai džiaugiuosi šiuo natūralios gamtos kampeliu. Tiesa, kol ežeras nebuvo išvalytas ir atvertas, prie jo niekada neidavome nei žiemą, nei vasarą. Dabar ežeras tapo patrauklus, tai įrodė ir žiemą ant jo organizuotos šventės. Suprantu, kad išvalius ežeras už Europos Sąjungos lėšas dar penkerius metus draudžiama bet kokia ūkinė veikla jame, tačiau manau, kad dar būtų galima investuoti į infrastruktūrą prie ežero. Pavyzdžiui, pastatyti tiltuką į ežerą, nuo kurio būtų galima stebėti vandenį, pakrantėje galėtų atsirasti vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai ar teniso kortai. Manau, kad būtų patrauklios bet kokios vandens pramogos", - samprotavo politikas.

Beje, A. Vaišvila prisipažino pirmą kartą išgirdęs istorinį Svijanės ežero vardą. Nieko nežinojo apie jį ir kiti pašnekovai.