Palaiminti pirties privatizavimo neskuba

Vakar Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitete turėjo būti svarstoma, ar į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias UAB "Vildmina" akcijas.

Prieš komiteto posėdį visuomenininkai surengė piketą prie miesto rotušės.

"Labai įdomu būtų paklausti, kiek jie tikisi išgydyti žmonių už tuos pinigus, kuriuos gaus pardavę pirtį? Juk pirtis taip sveika. Mums aiškina, kad pirtis - ne Savivaldybės funkcija, bet juk ir turgus - ne Savivaldybės funkcija, o į jį kiša didžiausius pinigus. Kodėl?" - teiravosi vienas iš piketuotojų Šarūnas Jagminas.

Tiek jis, tiek kiti piketuotojai tikino, kad Trilapio gatvėje esanti viešoji pirtis klaipėdiečiams yra gyvybiškai svarbi.

PIRMASIS piketas prieš pirties privatizavimą vyko šiemet sausio 15-ąją. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Panašios pozicijos laikėsi ir minėto komiteto nariai.

Savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino politikams, kad pirties būklė yra labai bloga. Esą norint ją toliau tinkamai eksploatuoti, būtinas pastato kapitalinis remontas.

"Būtina atnaujinti inžinerinius tinklus, elektros instaliaciją, dušus ir sanitarinius mazgus, įrengti naują nuotekų sistemą, nupirkti naują katilą. Preliminariai skaičiuojama, kad tam reikėtų 800 tūkst. eurų. Įmonė reikiamų lėšų nurodytiems kapitalinio remonto darbams neturi. Tad yra didelė rizika, kad vieną dieną gali nutikti taip, kaip buvo Vilniaus viešojoje pirtyje, kai įvyko sprogimas", - pasakojo E. Simokaitis.

Savivaldybės administracijos nuomone, pirties akcijas būtų logiška parduoti, kol įmonės turtas galutinai nesusidėvėjo.

Šiemet kovą nepriklausomų vertintojų buvo nustatyta, kad 13 darbuotojų turinčios "Vildminos" akcijų paketo vertė siekia 393 tūkst. eurų.

"Deklaruojame Klaipėdą kaip sveiką miestą, o uždarome vietą, kur žmonės gali praustis. Galbūt yra daug žmonių, kuriems tai yra vienintelė vieta, kur jie gali nusiprausti", - stebėjosi Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Skrabulienė.

E. Simokaitis replikavo, kad kol kas pirties niekas neuždaro. Esą iki sąlygų paskelbimo praeis mažiausiai pusmetis. Be to, esą yra visos galimybės į sąlygas įrašyti, kad naujasis savininkas įsipareigotų kurį laiką, pavyzdžiui, kelerius metus, dar teikti pirties paslaugas. Tačiau suprantama, kad tokie suvaržymai turėtų įtakos kainai.

"Gyventojai sako, kad pirtis labai reikalinga miestui. Tokiais sprendimais pablogintume sąlygas socialiniu ir sveikatos požiūriu", - minties parduoti pirties akcijas nepalaikė Jonas Sąlyga. Jis teiravosi, kodėl pati Savivaldybė negali prisidėti investicijomis.

"Juolab kad esame vienas turtingiausių miestų Lietuvoje", - pritarė ir J. Skrabulienė.

"Ar buvo vertinta socialinė funkcija? Reikia, kad būtų aiškiai surašyti argumentai ir skaičiai" - teiravosi Vaida Žvikienė.

Ji siūlė atidėti šio klausimo svarstymą, o per tą laiką valdininkai turėtų paruošti papildomą informaciją.

Tam pritarė ir kiti politikai, tad pirties privatizavimo klausimas buvo atidėtas iki kito posėdžio.

"Neskubėsiu teikti šio projekto Tarybai svarstyti"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Prisimenu dar sausį vykusį vizitą į pirtį ir duotus pažadus. Kadangi Savivaldybės administracijai buvo duotas pavedimas plačiu spektru įvertinti pirties veiklą ir kartu nustatyti preliminarią kainą, administracija tą ir padarė. Tad pagal tolesnes procedūras tai tarsi turi nugulti į sprendimo projektą. Natūralu, kad šis projektas pradedamas svarstyti komitetuose. Manau, nieko blogo, kad dabar tiesiog bus paviešinta akcijų kaina, bet aš tikrai neskubėsiu teikti šio projekto Tarybai svarstyti, kol nėra išnaudoti paties pirties administravimo resursai. Toks sprendimo projektas Taryboje vargu ar sulauktų pritarimo.