Pajūrio kopų takui – žalia šviesa

Su aplinkos viceministru Martynu Norbutu neseniai susitikęs uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas buvo patikintas, kad toks Lietuvoje unikalus inžinerinis objektas gali būti statomas. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir pats viceministras.

„Idėjai pritariame, tačiau viską reikės derinti su ministerija, nes negalima pakenkti „jautriam“ pajūriui. Manome, kad kopų takas gali prisidėti ir prie jų stabilizavimo, ne tik atlikti rekreacinę funkciją“, – sakė M. Norbutas.

Pajūris ties Melnrage gali dar labiau išpopuliarėti įrengus virš žemės pakeltą kopų taką.

Savo ruožtu uostamiesčio vicemeras teigė, jog pernai aplinkosaugininkai skeptiškai įvertino klaipėdiečių planus esą dėl nesusikalbėjimo.

„Kai idėją išdėstėme detaliai, mums buvo leista pradėti procedūras. Tai nebus toks takas, koks yra Anykščiuose – kybantis virš medžių lajų. Mūsų atveju viskas gerokai subtiliau. Vingiuojantis takas bus pakeltas virš smėlio – vienur – 20–30 cm, kitur – apie 2 metrus. Jį nutiesus, tiek miestiečiams, tiek poilsiautojams nuo kitų metų pajūryje atsivertų visiškai naujas atraktyvus ir patogus maršrutas“, – kalbėjo A. Šulcas.

Kol kas neaišku, kiek gali kainuoti klaipėdiečių idėjos įgyvendinimas, tačiau įvardijama apie 200–300 tūkst. eurų suma.

Pakeitė nuomonę

Klaipėdos paplūdimių prieigose (Pirmojoje, Antrojoje Melnragėse, Giruliuose) pastatytos medinės apžvalgos aikštelės sulaukė didelio lankytojų populiarumo. Pliažus prižiūrinčios BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovybei pernai pavasarį kilo mintis įrengti dar vieną turistinį objektą.

„Pirmąją ir Antrąją Melnrages galėtų sujungti 2,3 km ilgio medinis takas. Jis būtų iškeltas apie 1,5–2 metrus virš jūrinio kopagūbrio, kad nedarkytų augalijos. Mūsų manymu, takas turėtų būti maždaug 2 m pločio. Tada juo galėtų laisvai vaikščioti pėstieji, prasilenkti neįgalieji su vežimėliais, taip pat judėti speciali valymo įranga. Takas pirmiausia būtų puiki atrakcija turistams. Jie įvairiu metų laiku galėtų iš aukštai mėgautis vaizdais į jūrą, kopas, mišką“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Virginijus Urbonas.

Vietos politikai idėją palaikė, pernai buvo svarstyta pradėti rengti priešprojektinius pasiūlymus, tačiau procedūras netikėtai sustabdė Aplinkos ministerija. Jos specialistai aiškino, esą kopų tako negalima statyti dėl pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano, o jo keisti kol kas neketinama.

„Mus ne taip suprato. Ministerijoje manė, jog planuojame kažką grandiozinio, nemenką intervenciją. Paaiškinome, kad Klaipėdos planai – gerokai kuklesni. Parodėme ir analogiškus pavyzdžius, kurių esama Latvijoje, Estijoje“, – pasakojo A. Šulcas.

Panaudotų edukacijai

Dabar uostamiesčio merija, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, krantotvarkininkais, rengs kopų tako projektavimo sąlygas. Vėliau būtų skelbiamas projektavimo konkursas, vyktų derinimas su visuomene. „Dar neaišku, ar reikės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bet aš pasisakyčiau už jį. Tikimės, kad jau kitų metų pavasarį paskelbsime darbų rangos konkursą“, – teigė A. Šulcas.

Svarstoma, kad naujasis takas būtų statomas iš patvarios, impregnuotos medienos, todėl būtų ilgaamžiškesnis. Teigiama, jog šis objektas galėtų atlikti tris funkcijas: edukacinę-pažintinę, rekreacinę ir sutvirtintų kopas.

Tiesa, klaipėdiečių lauks nemenki iššūkiai, pirmiausia, dėl inžinerinių subtilybių, mat gali tekti gręžti medinius polius į smėlį.

„Bus labai sunku pastatyti tą taką, nes reikės naudoti specifinę techniką, kuri minimaliai žalotų kopas. Įgręžti polius taip pat nėra paprastas darbas – tai daryti jau bandyta Palangoje, paplūdimyje, ir susidurta su nemenkais iššūkiais. O čia kalbama apie polius 2 km ruože“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras.