Painus kovos dėl Dangės vardo kelias

Grupė politikų, visuomenininkų ir istorikų siekia, kad kuršiškasis Dangės pavadinimas grįžtų į oficialųjų gyvenimą ir būtų pagrindinis. Pasak kreipimosi į VLKK iniciatoriaus, Seimo nario klaipėdiečio Simono Gentvilo, vėliau ketinama pasitelkti uostamiesčio tarybą ir teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai įteisinti Dangės upėvardį ir žemėlapiuose.

Vis dėlto kai kurie kalbininkai mano, kad tai gali būti itin keblu tarptautiniu lygiu ir dėl daugybės biurokratinių kliūčių. Be kita ko, ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryba pritarė Trinyčių tvenkiniui grąžinti istorinį Malūno tvenkinio pavadinimą.

Istorinis šleifas

Polemika dėl Dangės ar Danės upės vardo Klaipėdoje trunka jau ne vienus metus. Iš pirmo žvilgsnio viena raidė hidronime gali atrodyti neverta tokių batalijų, tačiau istorikai pabrėžia svarbų baltiškojo paveldo motyvą. Anot upėvardžio analizę Kalbos komisijai parengusio žymaus pamario leidėjo, istoriko Kęstučio Demerecko, išnagrinėjus daugybę kartografinės medžiagos, metraščių nuo pat XIII iki XX amžiaus nustatyta, kad visur minima Dangė. Senąja vokiečių kalba ji rašoma Dangha, Danga, Dangen. Kelis kartus įvardyta Tangė, tačiau visur išlaikoma kuršiams būdinga priesaga –angė. Pavadinimas kildinamas iš dviejų mirusių kalbų: prūsų, kuria gali reikšti tiesiog „upė“, ir kuršių – „lankas“, „kampas“.

Todėl iškraipius upės vardą buvo sunaikintas ir kalbinis paveldas. 1938–1939 metais Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo Karo kartografijos skyriaus sudarytame topografiniame žemėlapyje Dangė pirmą kartą pavadinta Danija. Esą kai kurie kalbininkai tuomet nusprendė, kad lietuviškas upėvardis ir turėtų būti Danė.

Simonas Gentvilas: „Norėdama visiškai reabilituoti kuršišką hidronimą, Klaipėdos miesto taryba privalėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad Upių, ežerų ir tvenkinių registre Dangė taptų pagrindiniu pavadinimu.“

Praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį Lietuvių kalbos institutas palaikė Danės variantą, nors tai buvo naujadaras, neturintis šaknų baltų hidronimikoje. Tuometėje „Komjaunimo tiesoje“ krašto patriotai, pasisakę už Dangės upėvardį, išvadinti neišmanėliais, o 1981-aisiais išleistame Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne Dangė jau vadinama Dane. Nuo to laiko visuose žemėlapiuose, oficialiuose kelio ženkluose taip ir rašoma.

K. Demereckas ironizavo, esą analogiškai ir Palangą būtų galima pervadinti į Palanę, o Būtingę – į Būtinę. „Dangės upėvardis, gyvuojantis jau bemaž tūkstantį metų, yra susijęs su kuršiais, jų garbinga ir didinga istorija. Sovietmečiu kai kam šovė į galvą, kad toks upėvardis – vokiškas, ir sukūrė Danę. Grąžindami tikrąjį upės pavadinimą parodytume pagarbą baltų vikingams, jų paveldui“, – pabrėžė istorikas ir pridūrė, kad Lietuvą okupavus sovietams buvo naikinama viskas, kas atrodė vokiška. Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, Kuršo užkariautojas – Livonijos ordinas – neiškraipė vietinių pavadinimų, todėl ir norima remtis šiuo faktu bandant įrodyti, jog tikrasis upės vardas – Dangė, ir jis privalo būti atkurtas oficialiai.

Klaus ir politikų

VLKK išsiųstame rašte nurodoma, kad klaipėdiečiai patys viešai iškėlė klausimą dėl Dangės. Pasak S. Gentvilo, buvo atlikta ir uostamiesčio gyventojų, bendruomenių, seniūnijų apklausa. Dauguma (per 50 proc.) klaipėdiečių pasisakė už Dangės pavadinimą. „Kalbos komisijos prašome atsakyti, ar upėvardis Dangė atitinka kalbinius reikalavimus, keliamus upių pavadinimams. Kai kurie kalbininkai nemato problemos vartoti ir Dangės vardą. Gavę VLKK atsakymą kreipsimės į Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską ir siūlysime svarstyti šį klausimą. Jei klaipėdiečių išrinkti politikai pasakys, kad į viešąją erdvę nori grąžinti Dangės upės pavadinimą, veiksime toliau“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė S. Gentvilas.

Seimo nario manymu, vietoj Danės visame mieste turėtų atsirasti Dangės vardas – gatvės, įstaigų, rinkimų apygardos pavadinimai galėtų būti keičiami kaip ir lentelės prie upės bei informaciniai elementai. „Norėdama visiškai reabilituoti kuršišką hidronimą, Klaipėdos miesto taryba privalėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad Upių, ežerų ir tvenkinių registre Dangė taptų pagrindiniu pavadinimu, nes tuo registru remiasi žemėlapių sudarytojai ir leidėjai“, – sakė jis.

Abu pavadinimai

Klaipėdos universiteto profesorius, VLKK narys Albinas Drukteinis priminė, kad prieš keletą metų jau bandyta įteisinti Dangės pavadinimą, tačiau nuspręsta, jog pagrindinis yra Danė. „Buvo pateikta išvada, kad Danė yra indoeuropietiškos kilmės vardas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis. Mokslininkas abejojo, ar Klaipėdos taryba pati gali nuspręsti, kaip vadinti upę. Precedentų, anot profesoriaus, būta ir anksčiau, pavyzdžiui, kai Pagėgių politikai bandė Vilkyškius pervadinti į Vilkiškius. Tuomet VLKK nurodė atitaisyti sprendimą ir grąžinti Vilkyškius, nes šis kaimelio pavadinimas yra autentiškas.

„Svarbu suvokti ir tai, kad oficialiai upė vadinama Dane ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos žemėlapiuose, NATO kartografinėje sistemoje. Pakeitus pavadinimą į Dangę tektų taisyti ir galybę tarptautinių dokumentų. Tokie keitimai būna aktualūs tuomet, kai vardai skamba visiškai skirtingai arba vartojamas naujadaras. Todėl, manau, Danė turėtų išlikti kaip pagrindinis upės vardas, o Dangė – neoficialus. Jis irgi gali būti vartojamas“, – kalbėjo A. Drukteinis.

Mokslininko nuomone, pagrindinės uostamiesčio arterijos klausimą gali svarstyti visa VLKK ekspertų grupė. „Diskutuoti reikia, nes klaipėdiečiai aktyviai apeliuoja į Dangės upėvardžio reabilitaciją“, – pažymėjo jis.