Pagalba vienišiems pensininkams - tik po tyrimo

Valdininkai teigia pasirūpinsiantys, tačiau šiandien trūksta ne tik lėšų, bet ir aiškumo, kas pagalbą turėtų gauti.

Pagalba teikiama, bet ne visiems

"Šita problema yra mums visiems labai aktuali. Situacija apgailėtina, bet kol kas iki šiol mes nieko nedarėme, tik pasikalbam tarp savęs, ir viskas", - susitikimo su valdžios atstovais metu teigė Klaipėdos miesto jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė.

Organizacijos VšĮ "Trečiasis amžius" steigėja Irena Ona Lenkauskienė priminė, jog 2010 m. Seimas ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri numato būtinybę išskirti atskirą vienišų neįgalių pensinio amžiaus žmonių socialinę grupę, pakelti jų pensijas iki minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau esą kol kas nieko nėra daroma. Ji teigė, jog šiandien vienišiems neįgaliems senjorams reikalinga pagalba yra mokama, bet jie neišgali už tai susimokėti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, šiuo metu namuose globojami tik asmenys, kuriems teikiama socialinė globa. Jie lankomi kasdien, darbuotojai pas juos praleidžia 4,5 valandos, padeda sutvarkyti namus, atneša maisto produktų.

Tačiau yra daug pensininkų, kuriems tokia intensyvi globa nėra reikalingą, užtektų juos aplankyti 2-3 kartus per savaitę. Vis dėlto tai įgyvendinti sunku, nes trūksta lėšų, o savanoriškos organizacijos siūlo tik bendravimą. Pasak specialistės, buvo bandyta bendradarbiauti su jaunimo organizacijomis, kurios siūlė, jog savanoriai eis pas senjorus į namus ir su jais bendraus. Tačiau, A. Liesytės teigimu, senjorams turi būti siūlomas visapusiškos pagalbos paketas - reikia padėti atlikti ir sunkesnius fizinius darbus.

Neaiški pati sąvoka

Teisininkės, Klaipėdos miesto tarybos narės Aldonos Staponkienės manymu, vieniši neįgalūs pensininkai turėtų ne patys ieškoti pagalbos nevyriausybinėse organizacijose, o reikia, kad teisės aktai numatytų, jog jais turi būti pasirūpinta.

Tačiau diskusijos dalyviai sutarė, kad prieš keičiant teisės aktus reikia sutarti, ką apimtų terminas "vienišumas".

"Galiu ir su sutuoktiniu, ir su dešimčia vaikų jaustis vienišas, nes manęs nemyli. Jei konfliktuoju su kaimynais, vėl galiu jaustis vienišas. Sakydami "vienišas žmogus", mes dar nesame apibrėžę, ką turime omeny. Ar tai būtų ir fiziškai vienas gyvenantis, bet turintis vaikų tam pačiam mieste?" - aiškino A. Liesytė.

Ji pasakojo, jog šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka sociologinį tyrimą. Jo metu pildomas ir klausimynas, ar neįgalus senjoras turi artimųjų, kas ir kas kiek laiko jį lanko. Atlikus tyrimą esą bus aišku, kiek pensinio amžiaus žmonių yra vieniši ir kokios didžiausios jų problemos. A. Liesytės teigimu, pagal tai ir bus numatomi tolimesni valdžios veiksmai.

Galėtų padėti savanoriai

Klaipėdos miesto tarybos narys, socialinis darbuotojas Saulius Liekis teigė, kad yra senjorų, kurie nenori, kad jiems būtų teikiama pagalba, neįsileidžia į namus. O tie, kurie nori, dažnai nežino, kur ir kokiais atvejais gali kreiptis.

Jis pasiūlė organizuoti senjorų ir visuomeninių organizacijų susitikimą, kad jo metu organizacijos trumpai pristatytų savo veiklą, pasidalintų kontaktais. To esą reikia, kad pensinio amžiaus žmonės žinotų, kokios pagalbos gali sulaukti ir kur turėtų kreiptis.

"Klaipėdoje yra tokių organizacijų kaip "Caritas", maltiečiai, kurie taip pat galėtų padėti atsitikus nelaimei. Jei jos pristatytų savo veiklą, jūs jau žinotumėt, kur galite kreiptis. Tie savanoriai galėtų ir sriubos atnešti, jei lūžo koja", - susirinkusiems senjorams kalbėjo S. Liekis.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Klaipėdoje yra apie pusantro tūkstančio neįgalių pensinio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga išskirtinė priežiūra.