Pabėgėliai Klaipėdoje – grėsmė, pareiga ar galimybė?

Pabėgėlių nelaimė kelia diskusijas ir Lietuvoje

Europą ištikus didžiausiai pabėgėlių krizei nuo II-ojo pasaulinio karo, Lietuva neapsisprendžia, kokia turi būti jos pozicija šios humanitarinės tragedijos atžvilgiu.

„Mes esame labai geri derybininkai dabar, kai mūsų nespaudžia ši problema. Aš manau, kad Lietuva elgiasi neteisingai šitame periode su kitomis Rytų Europos valstybėmis sakydama, jog mes derėsimės, nors pabėgėlių skaičius yra vis didėjantis. Mes visada apeliuojame į Europos Sąjungą, kad ji spręstų mūsų problemas, ar tai būtų pieno embargas, ar Zoknių aerodrome esančių NATO karinių lėktuvų skaičius, ar išorinių sienų apsauga. Tačiau, kai Europos Sąjunga geranoriškai paprašė spręsti pabėgėlių problemą solidariai, Lietuva pareiškė, kad problemos nespręs, mat ji – suvereni valstybė. Bet kodėl mes tikimės solidarumo, kai prašome mus apginti nuo rusų ar kitų išorinių veiksnių, investuoti į mūsų infrastruktūrą keturis kartus daugiau nei mes patys sumokame? Mes vis dar esame vieni didžiausių paramos gavėjų Europos Sąjungoje“, – savo mintimis dalijosi Simonas Gentvilas.

Pabėgėliai pakeis miesto veidą?

Politikai svarstė, jog iš tiesų kyla baimė ne dėl to, kas jie tokie bus, bet kaip jie gebės integruotis ir kuo Lietuva bei, žinoma, Klaipėda, galės jiems padėti.

„Dar nėra numatyto plano pabėgėlių integracijai nacionaliniu lygmeniu. Kaip bus rengiami socialiniai darbuotojai, kurie iki šiol ne visi kalba anglų kalba? Kaip bus integruoti pabėgėliai į darbo rinką ir apskritai į švietimo sistemą, vis dar išlieka neaišku“, – sakė politikas, jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas Paulius Martinkėnas. Tiesa, vyras įžvelgia pozityvo. Pasak jo, pabėgėliai galėtų papildyti vietinę darbo rinką, o tai sudarytų palankesnes sąlygas verslui.

Tiesa, klaipėdietis, užėmęs diskusijos žiūrovo vietą, taip pat neliko nutylėjęs.

„Kaip integruosis pabėgėliai dabar, jei per tiek metų Klaipėdoje nesugebėjo integruotis romų tautybės žmonės? Manote šį kartą bus paprasčiau?“ – retoriškai klausė vyras.

Nuomonių apie pabėgėlius yra įvairių. Ypač jos išryškėja komentaruose po straipsniais internetiniuose portaluose bei socialiniuose tinkluose. Dažniausiai pabėgėliai vaizduojami kaip labai blogi, ketinantys nusiaubti Lietuvą, žmonės. Pasak internautų, didžioji dauguma visai ne pabėgėliai, bet ekonominiai migrantai, siekiantys, galbūt, įgyti profesinį išsilavinimą ir tuomet palikti mūsų šalį, ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų nei Lietuvoje.

„Pabėgėliams suteikus sąlygas mokytis profesinėje mokykloje, turėtų būti taikomas jau dabar praktikuojamas mechanizmas, jog baigus mokslus privaloma išdirbti kurį laiko tarpą, na sakykime, du metus. Taip išsaugotumėme savo miesto įmonėse profesionalius darbininkus ir tuo pačiu neleistumėme iššvaistyti mokslui skirtų pinigų. Jeigu mes nacionaliniu lygmeniu sugebėtumėme garantuoti jų išlaikymą darbo rinkoje, tai pagerintų mūsų miesto veidą ta prasme, kad mes turėtumėme daug geresnę ekonominę situaciją“, – sakė politikas Paulius Martinkėnas.

Integracijos pradžia Lietuvoje

Lietuva integraciją vykdo nuo 1994 m. Turi dvi institucijas: Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, kuriame nagrinėjamos procedūros, aiškinamasi, ar jie yra atvykę teisėtai, ar tikrai tose šalyse vyksta karas ar panašūs dalykai, ir Pabėgėlių priėmimo centrą.

„Pabėgėlių Lietuvoje buvo ir yra jau nuo 1996 metų tiek Vilniuje, Kaune, Jonavoje ir Klaipėdoje. Aštuoniasdešimt penki pabėgėliai buvo integruoti į Europos Sąjungą už ES pinigus. Noriu pasakyti, jog socialiniai darbuotojai paruošti pabėgėlių priėmimui ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sakė Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

Moteris pažymėjo, jog programoje integruotas tarpkultūrinis mokymas, o socialiniai darbuotojai tikrai moka anglų kalbą.

„Apie emigrantus su kuriais teko bendrauti galiu pasakyti tik geriausius žodžius. Žinoma, kai paklausia, kiek iš jų dirbo, galiu atsakyti tai, kad du trečdaliai iš aštuoniasdešimt penkių žmonių buvo moterys su mažamečiais vaikais. Jos nedirbo nieko, kaip ir lietuvės moterys, augindamos mažamečius vaikus“, – sakė Diana Stankaitienė.