Oro užterštumas didėja, specialistai ragina saugotis

Ar Klaipėda pasiruošusi apsiginti nuo sausų ir karštų oro sąlygų sukelto užterštumo?

Kai kurie klaipėdiečiai įsitikinę - nepasiruošusi. Lietuvą pasiekus iš Sacharos dykumos pietų vėjų atneštoms dulkėms, miestiečiai raginami vengti būti lauke. Dar trečiadienį buvo pranešta, kad nosį ries ir Baltarusiją siaubiančių miškų gaisrų dūmai. Tiesa, ketvirtadienį gaisras aprimo, dūmų kvapas nebuvo aštrus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo, kad Klaipėdos mieste yra labai padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

"Kietųjų dalelių koncentracija rytinėje miesto dalyje (Šilutės pl.) siekė 242,38 µg/m3 ir viršijo nustatytą ribinę vertę 4,85 karto (ribinė vertė - 50 µg/m3), centrinėje miesto dalyje (Bangų g.) - 163,90 µg/m3, nustatytą ribinę vertę viršijo 3,28 karto. Kietųjų dalelių vidutinės paros koncentracijos viršijimai Klaipėdos mieste buvo nustatyti ir šių metų balandžio 23 ir 24 d.: kietųjų dalelių vidutinės paros koncentracijos rytinėje miesto dalyje (Šilutės pl.) atitinkamai siekė 77 µg/m3 ir 239 µg/m3, balandžio 24 d. centrinėje miesto dalyje (Bangų g.) - 57 µg/m3 ir 160 µg/m3", - pranešime teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos administratorė Aida Milienė.

Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro atstovė Arūnė Eismontė teigia, kad miestuose didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui turi teršalai, patenkantys į orą, dažnai dėl per silpno vėjo.

Kaip spręsti šią problemą? Miestiečiai sako, kad reikėtų vandeniu laistyti gatves, taip nekiltų dulkės, oro užterštumas sumažėtų. Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda informavo, kad gatvės laistomos. Tačiau socialiniuose tinkluose plinta pasipiktinimai, kad tai daroma nepakankamai, o kai kuriose gatvėse vandens niekas nepila.

"Po žiemos nenuvalytas ar blogai nuvalytas smėlis", "Keista, tačiau neteko matyti laistomų gatvių", - rašė klaipėdiečiai.

Apie tai, kad pagrindinės Klaipėdos gatvės turėtų būti drėkinamos intensyviau, prabilo ir A. Eismontė, tiesa, ji teigė, kad informacijos, kaip tai daroma, neturi.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė tikino, kad į oro sąlygas yra atsižvelgiama.

"Žvyruotos miesto gatvės nuo balandžio 1 dienos buvo palaistytos du kartus Kambro periodo požeminiu vandeniu (sūrimu). Nuo balandžio 17 dienos miesto pagrindinės asfaltuotos gatvės laistomos vandeniu kiekvieną dieną", - pasakojo ji ir pridūrė, kad pagrindinės miesto gatvės, kuriomis nukreipti pagrindiniai eismo ir pėsčiųjų srautai, nuolat šluojamos mechanizuotai.

Anot jos, pagrindiniai valymo darbai buvo atlikti dar vasarį, o gatvių vakuuminio šlavimo mašinos dirba ir šiuo metu. "Darbas vyksta purškiant vandenį ant valomo paviršiaus ir šlapias sąšlavas susiurbiant į konteinerį", - kalbėjo ji.

Tiesa, problemų kyla ne tik mieste, tačiau ir Klaipėdos rajone - trečiadienį gyventojai stebėjo tarp Klaipėdos ir Jokūbavo šalia kelio per Plikių kaimą kilusią milžinišką smėlio audrą.

"Į oro taršą jautriausiai reaguoja vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės", - sakė Nacionalino visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vyresnioji patarėja Dalija Stasiuvienė.