Oro taršos tyrimų rezultatai nenuramino

"Tikiu, kad bus identifikuota, kas klaipėdiečius nuodija, kokios tai medžiagos, kokie galimi taršos šaltiniai", - sakė vylėsi meras Vytautas Grubliauskas.

Su UAB "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" dėl oro kokybės tyrimų atlikimo Klaipėdos mieste ir oro taršos modeliavimo sutartį pasirašiusi Klaipėdos savivaldybė ketvirtadienį išgirdo tik užfiksuotas taršias medžiagas gyvenamojoje aplinkoje šiaurinėje (Sportininkų g.) ir pietinėje miesto dalyse.

Ir nors tyrimo programa prasidėjo vos prieš keletą mėnesių, jau dabar kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Programos rengėjai ragina laukti galutinių išvadų, kurios galimai paaiškės tik kitų metų vasarą. O štai gyventojai išvadų nori čia ir dabar.

"Tai kancerogeniniai junginiai, apie kuriuos tylima. Kažkodėl institucijos tyli, nesako, kad mūsų mieste ne tik suaugę, bet ir vaikai po truputį pratinami prie kancerogeninių medžiagų.

Leistinos normos neviršija, bet kiek jų turi prisikaupti, kad normos būtų viršytos žmogaus ar vaiko organizme? Paradoksas, bet po vizito spaudos konferencijoje Vyriausybėje kvapai dingo beveik dvi savaites. Gal žmonėms vaidenasi?" - sakė Ketvergių bendruomenės atstovė Raimonda Zaborė.

Pirminius rezultatus pristačiusi bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" vyresnioji aplinkosaugos specialistė Rūta Kurienė teigė, kad dviejų iškvietimų metu iš viso buvo paimti 6 mėginiai. Juose nustatytos lakios ir pusiau lakios organinės medžiagos. Ir nors kvapas ir tarša buvo fiksuojama, aptiktos medžiagos tuo metu teisės aktuose nustatytų normų neviršijo.

"Teršėjų identifikacijai būtų reikalingi matavimai išmetimus darančiuose objektuose. Tai jau labiau kontroliuojančiųjų institucijų teisė tokius matavimus daryti. Su užsakovais apie tai nediskutavome", - teigė R. Kurienė.

Ji pridėjo, kad mėginiuose rastos medžiagos naudojamos tiek valymo procesuose, tiek biocidų gamyboje. "Tai yra gana populiarūs tirpikliai", - tikino specialistė.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininko Alfredo Šepšto, programos rezultatas bus aiškus, kai ji bus įgyvendinta.

"Jeigu nėra viršijamos normos, ką nors pakeisti galima tik Savivaldybei priėmus radikalų sprendimą - sugriežtinti aplinkos kokybės normas ir standartus savo teritorijoje. Jei normos nėra viršijamos, nėra rūpesčio", - situaciją reziumavo A. Šepštas.

Vykdant taršos fiksavimo programą Klaipėdoje iš viso bus galima reaguoti į 30 prašymų ištirti gyvenamąją aplinką. Per keletą mėnesių kol kas buvo užfiksuoti vos du iškvietimai.