Oro taršos problemų tik diskusijomis neišspręsime

Į diskusiją pakviesti specialistai, nors ir provokuojami tiesmukais klausimais, nuo kategoriškų vertinimų susilaikė. Jie netvirtina, kad Klaipėda taršos atžvilgiu yra išskirtinis Lietuvos mietas, kad jame pastebėtas didesnis sergamumas dėl oro taršos. Tačiau jie neneigia, kad, prasidėjus naštos verslui mažinimo vajui, kai kur buvo perlenkta lazda.

Kilus dideliam klaipėdiečių nepasitenkinimui dėl oro taršos, ir asociacija-visuomeninis judėjimas "Permainų Klaipėda" neliko nuošalyje, organizavo apskritąjį stalą. Ko gero, visi suprantame, kad oro taršos diskusijomis nesumažinsime, todėl domėtasi, kokių priemonių imamasi ir ar jų pakanka.

Diskusijoje dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius, šio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A. Šlepetienė, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė ir l. e. p. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė, "Permainų Klaipėdos" atstovai - diskusijos iniciatorius ir moderatorius Grinvydas Butrimas ir Artūras Žalys.

Tyrimai trunka ilgai

Diskusijos dalyviai aiškino, jog patikrinimai būna planiniai, apie juos ūkio subjektui turi būti pranešama prieš 10 dienų. Jie negali būti atliekami dažniau kaip 2 kartus per metus ir t. t. Žinoma, atliekami ir neplaniniai patikrinimai, bet tik tada, kai gaunamas skundas. Beje, ūkio subjektai privalo atlikti poveikio aplinkai monitoringą, taršos tyrimus. Taigi įmonės ir pačios save kontroliuoja. O ar jos gerai save kontroliuoja, tikrina valstybinės įmonės.

Diskusijos dalyviai svarstė, ar nereikėtų priversti taršius ūkio subjektus mokėti už valstybinius tyrimus. Beje, specialistai nemano, kad tyrimus atliekantys specialistai pataikautų ūkio subjektams, nes pateikdami melagingus duomenis jie gali netekti licencijos.

INICIATORIAI. "Permainų Klaipėdos" atstovai Grinvydas Butrimas (kairėje) ir Artūras Žalys bandė suprasti įmantrius specialistų aiškinimus, kaip sudėtingai yra atliekami tyrimai.

Beje, nuo 2014 metų leidimus ūkinei veiklai vykdyti išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, o Aplinkos apsaugos departamentas, anksčiau tai darydavęs, dabar vykdo tik priežiūrą. Jis tikrina, ar ūkio subjektų taršos išmetimas į orą atitinka leidžiamas normas, t. y. ar jie išmeta per metus tiek, kiek gali. Šis departamentas kontroliuoja 1159 objektus, 115 iš jų turi taršos leidimus.

Beje, tyrimų rezultatų reikia gana ilgai laukti, kartais nuo skundo gavimo praeina net pusė metų. Situaciją apsunkina ir tai, pasak A. Šepšto, kad tyrimų rezultatai yra tinkami tik tuo momentu, kada jie daryti, o įrodyti, kad kitu momentu jie irgi buvo tokie patys, beveik neįmanoma.

Ūkininkai prieštarauja

Kalbėta ir apie kvapų leidžiamos normos - 8 europinių vienetų - mažinimą. R. Pilipavičius sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija už tai, kad leistinos normos būtų mažinamos. Minėta 8 vienetų norma buvo patvirtinta 2010 metais. Pasak A. Šlepetienės, siūlymas mažinti taršos normą atsakingoms institucijoms pateiktas jau prieš dvejus metus.

Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, dirbanti šiuo klausimu. Jau pasiūlyta jį sumažinti iki 2 vienetų, bet sulaukta, pasak R. Pilipavičiaus, žemės ūkio subjektų pasipriešinimo, esą įvedus tokias normas jų verslas žlugs. Gydytojo manymu, jeigu bus pasiekta 4 vienetų norma, tai bus labai gerai.

SPECIALISTĖS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė (dešinėje), Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė ir l. e. p. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.

Beje, atlikus kvapų tyrimus, šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje niekur nebuvo nustatytas 8 vienetų viršijimas. Gydytoja A. Šlepetienė sakė, kad tik prie Molo g. buvo 2 vienetų kvapas. Pasak jos, 50 proc. žmonių kvapą jaučia ir esant 1 vienetui. UAB Krovinių terminale kvapai net 0,5 vieneto nesiekė.

Pietinėje miesto dalyje įvardintos tos pačios keturios taršiausios įmonės Dumpiuose. Pasak specialistų, 8 vienetų kvapas Klaipėdos miesto neturėtų siekti. Beje, norinčiųjų šioje dalyje kurti įmonės yra nemažai, tad specialistai abejoja, ar joms turėtų būti duodami leidimai.

Apie triukšmą

R. Jievaitienė išvardijo priemones, ką ketina daryti Klaipėdos savivaldybė. Pasak jos, 2020 metais turėtų būti pradėta įgyvendinti aplinkos apsaugos gerinimo programa. Tam jau ruošiamasi dabar, vyksta viešieji pirkimai.

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja mano, kad gyventojai mato įmones ir kaltina jas dėl taršos, tačiau patys nenori atsisakyti automobilių, kurie taip pat labai teršia orą. Šiuo metu Klaipėdoje kritiškiausia padėtis oro užterštumo atžvilgiu yra Šilutės plente.

Savivaldybė kritikuota, kad gatvės valomos sausuoju būdu, net šiemet, kai buvo tokia karšta vasara, jos nebuvo laistomos. R. Jievaitienė tikino, kad ateityje gatvės bus smarkiau laistomos.

Beje, į Centrinį Klaipėdos terminalą įvažiuojantys ir išvažiuojantys vilkikai irgi prisideda prie miesto taršos. Pasak R. Pilipavičiaus, prieš pradedant statyti šį terminalą buvo kalbama apie trijų Baltijos prospektų sankryžų sutvarkymą, tačiau terminalas jau veikia, o dvi sankryžos dar net nepradėtos tvarkyti. Tad vilkikai važiuoja miesto gatvėmis, stovinėja.

R. Pilipavičius informavo, kad su geležinkelininkais dėl triukšmo verda intensyvi diskusija. Geležinkelininkai vis siunčia savo aplinkos apsaugos priemonių planą, o Visuomenės sveikatos centras vis negali jo patvirtinti. Pavyzdžiui, numatoma priemonė - keisti langus. Ir nieko nepaaiškinta, kas tai darys, kas finansuos. Kad ir kaip būtų, geležinkelininkai jau numato triukšmą mažinančias priemones, tik reikia jas įgyvendinti.