Oro taršą prilygino ekstremaliai situacijai

Nacionalinio visuomenės centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė apžvelgė taršos Klaipėdos mieste statistiką.

"Lyderiauja" "Klasco"

Pasak A. Šlepetienės, gaunama skundų dėl taršos kvapais, triukšmu, dulkėmis, taip pat dėl dirvožemio užterštumo. Nemažą dalį skundų sudaro pranešimai apie AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco") veiklą.

Pavyzdžiui, gegužę buvo gauti 6 skundai dėl galimai užteršto dirvožemio. Buvo paimti mėginiai iš Vitės progimnazijos, lopšelio-darželio "Bitutė" ir gyvenamojo namo Švyturio g. teritorijos. Mėginiuose buvo rasta sunkiųjų metalų, tačiau jų ribinės vertės neviršijo leidžiamų.

Dėl oro taršos iš "Klasco" teritorijos šiemet gauti 32 skundai. Iš dalies gyvenamųjų patalpų ir mokyklos kabinetų buvo paimti oro mėginiai dulkių koncentracijai nustatyti, milteliai nuo palangių. Dviejuose oro mėginiuose dulkių koncentracija viršijo leidžiamą normą. Dulkėse buvo rasta geležies oksido, bet jo vienkartinė koncentracija nėra reglamentuota. Oro tyrimų rezultatai dėl sunkiųjų metalų šiuo metu vertinami.

Dėl "Klasco" keliamo triukšmo gauti 6 skundai. A. Šlepetienė užtikrino, kad gauna informaciją apie atplaukiančius laivus ir jų krovinius, tad kai įmonėje bus vykdoma ketaus krova, naktimis bus atliekami triukšmo matavimai gyvenamosiose patalpose bei gyvenamoje aplinkoje. Pasak A. Šlepetienės, apie tokius matavimus "Klasco" nebus perspėjama.

Neranda kvapų šaltinio

Kiek sudėtingiau specialistams spręsti pietinės miesto dalies gyventojų problemas dėl pastaraisiais mėnesiais itin suaktyvėjusios smarvės.

Specialistai jau anksčiau teigė, kad tikrintos visos įmonės, kurios yra galimi teršėjai.

A. Šlepetienė priminė, kad 2014 metais buvo atliktas įmonių "Klaipėdos vanduo", "Grigeo Klaipėda" ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyno kvapų sklaidos modeliavimas. Tada buvo nustatyti atvejai, kai gyvenamieji namai pateko į teritoriją, kurioje kvapo koncentracija viršijo leidžiamą vertę.

2016 m. šaltuoju sezonu, o 2017 m. šiltuoju sezonu buvo atliktas ir UAB "Branda LT" kvapo sklaidos modeliavimas. Tada nustatyta, kad žiemą kvapas sklido net toliau nei vasarą, tačiau leidžiamos normos gyvenamoje aplinkoje neviršijo.

Ką darys?

Šiuo metu Nacionalinio visuomenės centro specialistai pradėjo imti mėginius galimų smardintojų teritorijose. Atliekama ir gyventojų apklausa apie tai, kuriose vietose kokiu metu koks kvapas jaučiamas.

Artimiausiu metu planuojama atlikti Dumpiuose veikiančių įmonių kvapo sklaidos modeliavimą, paimti oro mėginius iš "Grigeo Klaipėda" nuorintuvų.

Taip pat sudaryta darbo grupė, kuri turėtų įvertinti Lietuvos higienos normos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore taisykles ir parengti naują projektą siūlant mažesnę leidžiamą ribinę vertę.

Be to, A. Šlepetienės teigimu, planuojama išplėsti mieste vykdomus oro monitoringus įtraukiant daugiau taškų, kuriuose vykdomas stebėjimas, bei daugiau parametrų, kurie bus tiriami. Planuose - naujas monitoringo taškas Švyturio gatvėje, kur bus tiriama tarša kietosiomis dalelėmis, o monitoringo taškai Minijos g. ir Vingio g. turėtų būti papildyti naujais parametrais.

Ketinama plačiau panaudoti ir mobilią oro tyrimų stotelę - būtų perkama paslauga, kad tyrimus būtų galima užsakyti pagal poreikį ir pradėti juos atlikti maždaug per parą nuo užsakymo. Šiuo metu speciali komisija tyrimą pradeda nuo pranešimo apie taršą praėjus kelioms dienoms ar net kelioms savaitėms.

Numatoma, kad mobili oro tyrimų stotelė galėtų darbuotis automobilių aikštelėje prie centrinio stadiono ir prie Melnragės.

Pietinėje dalyje norima atlikti matavimus imant mėginius ir taip artėjant prie potencialių taršos šaltinių. Svarstoma matavimus daryti prie Naujojo turgaus, prekybos centro Smiltelės-Vingio gatvių sankryžoje, Jūrininkų-Taikos prospektų ir Jūrininkų-Šilutės prospektų sankryžose, LEZ teritorijoje, Dituvos ir Šernų sodų krypčių sankryžoje.

Ekstremali situacija?

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos vadovas Alfredas Šepštas politikams aiškino, kaip vyksta tyrimai pagal gyventojų pranešimus, kokie yra veiksmai, etapai.

Tarybos nariams sukėlė juoką žinia, kad, pranešdamas apie smarvę, gyventojas turi nurodyti ir tai, iš kur kvapas sklinda. Priešingu atveju skundas gali būti net neregistruojamas.

Vis dėlto kaip gyventojams įvardinti smarvės šaltinį, jeigu to nepasiseka padaryti net specialistams?

"Matuojama, o naudos jokios", - rėžė Tarybos narys Vytautas Čepas.

Vaida Žvikienė sakė esanti šoke.

"Yra tiek klausimų, kad reikėtų net atskiro posėdžio. Čia yra ekstremali situacija", - apie gyventojų patiriamą diskomfortą pasisakė V. Žvikienė.

Vis dėlto A. Šepštas teigė, kad ekstremalios situacijos skelbimas turi apibrėžtus kriterijus, o gyventojų užuodžiama smarvė negali būti įvardinama kaip ekstremali situacija.

"Ekstremali situacija skelbiama remiantis ne skundais, o matavimais", - sakė jis.

Pateikė planą

Ketvirtadienį "Klasco" pranešė, kad tą pačią dieną, rugsėjo 12-ąją, pateikė generalinio direktoriaus Vytauto Kauno patvirtintą Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą.

Plane esą surašytos jau įdiegtos, naudojamos ir efektyvios organizacinės bei techninės priemonės, kurios leido suvaldyti taršą. Taip pat išdėstyta, ką planuojama įsigyti per artimiausią pusmetį ir trejus metus.

"Mes numatome plėsti sandėliavimo plotus ir taip žeminti rietuvių aukštį bei vėjo įtaką kilti dulkėms. Pasitelkę specialistus, atliksime vėjo srautų modeliavimą teritorijoje. Jis lems, kokias taikyti papildomas technines prevencines priemones. Ilgalaikėje perspektyvoje planuojamas dalies krovinių perkėlimas į specializuotas teritorijas pietinėje uosto dalyje", - pranešime cituojamas "Klasco" generalinis direktorius V. Kaunas.

Teigiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rugpjūčio 14 d. "Klasco" krovos zonoje pastatyta monitoringo stotelė nė karto iki šiol nefiksavo kietųjų dalelių paros normos rodiklių viršijimo.

Rengs rezoliuciją

"Praktiškai smirda, o teoriškai - "vsio zakonno", - ironizavo meras Vytautas Grubliauskas.

Mero teigimu, yra teisės aktų raizgalynė, kompetencijų painiava.

"Kol nebus vieno aiškaus modelio, algoritmo, kaip yra reaguojama, tol ir bus reakcija tokia, kokia ji yra šiandien. Nekalbame apie priežasčių šalinimo mechanizmus ar įstatymus, kurie turėtų eliminuoti priežastis, o ne tik pasekmes, - kalbėjo V. Grubliauskas.

- Bent iš šiandienos susitikimo matau, kad tikriausiai kitam Tarybos posėdžiui turėtume parengti rezoliuciją, formalų miesto kreipimąsi į visas institucijas, kad jis sustiprintų institucijų, bendruomenių, mano, kitų šiame procese aktyviai dalyvaujančiųjų pastangas. Smarvė yra, o popieriuose atrodo, kad niekas nieko neviršija. Turime grįžti prie priežasčių, prie galingesnių priemonių pasekmėms suvaldyti. Kitokio scenarijaus nenoriu."

ŽEMĖLAPYJE matomi visi Klaipėdos mieste esantys oro tyrimų taškai. Planuojama išplėsti mieste vykdomus oro monitoringus įtraukiant daugiau taškų, kuriuose vykdomas stebėjimas, bei daugiau parametrų, kurie bus tiriami.

Nacionalinio visuomenės centro Klaipėdos departamento iliustracija