Okupaciją ir tremtį regėjęs šimtametis prisiminė savo pažadą

Pirmadienį Lietuvos Šaulių sąjungoje Klaipėdoje minimo V. Kubertavičiaus jubiliejaus metu vyras prisiminė visai šaliai lemtingas dienas, kurias jam teko išgyventi.

[CITATA]

Susidūrimai su priešo kariuomene, atvira kova ir galiausiai tremtis - štai tokius skaudulius patyrė Lietuvos laisvės gynėjas, kurį sveikino ir Lietuvos Šaulių sąjungos vadas, ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai.

Patyrė tremtį ir netektis

Šaulys buvo sveikinamas Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-iosios rinktinės pastate. Čia susirinkusieji galėjo iš 100 metų sulaukusio šalies didvyrio išgirsti gyvenimo istoriją.

V. Kubertavičius susirinkusiesiems pasakojo, kad buvo vienas iš 8-ių šeimoje augusių vaikų. Tiesa, dar prieš jo gimimą šeimą paženklino net kelios netektys - mirė 2 jo broliai ir 2 sesės.

"Nežinau, kodėl, tačiau jau nuo jaunystės mane domino kariuomenė. Galbūt todėl, nes mano broliai tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tėvai mėgino perkalbėti. Pamenu, tėvas, šluostydamas ašaras, pasakė: "Nežinau, kas iš šito vaiko bus. Jis išsižadėdamas tėvų savo noru veržiasi kariu būti", - sakė V. Kubertavičius.

KOVOTOJAS. Buvęs Lietuvos karys Vincas Kubertavičius su ginklu rankose kovojo už laisvę ir Nepriklausomybę. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Vyras pasakojo, kad būdamas vos 10-ies metų neteko motinos. Tačiau nors buvo skaudu ir sunku, berniukas nepalūžo - 14-os metų tapo Šaulių sąjungos nariu.

Prabilo apie okupaciją

1940 metų naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją, kai prasidėjo šalies okupacija, V. Kubertavičius budėjo Lietuvos prezidentūroje. "Vyko paskutinis Lietuvos Respublikos vadovų posėdis. Mes, kariškiai, nieko nežinojome apie susiklosčiusią pavojingą padėtį. Tik 15 dienos 15 valandą paskelbus pavojų ėmėme ruoštis kovinei padėčiai", - pasakojo šaulys.

Jis regėjo ir mitinguojančius kolaborantus, kurie šlovino okupacinę SSRS ir šaukėsi trėmimus vėliau visoje šalyje vykdžiusio bei baimę pasėjusio Stalino saulės.

"Daviau sau pažadą - kol ginklas bus mano rankose, kovosiu prieš bolševizmą", - pasakojo jis.

1945 metais V. Kubertavičius tapo partizanu, dalyvavo tais pačiais metais rugpjūčio 6-12 dienomis prie Žuvinto ežero vykusiose kautynėse, kurias galima laikyti didžiausiomis ir paskutinėmis kautynėmis Suvalkijos regione.

1947 metais sovietų karinis tribunolas Lietuvos laisvės gynėją nuteisė 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Į mūsų šalį vyras grįžo tik 1974 m. vasario 22 d.

Negailėjo padėkos žodžių

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna, sveikindamas laisvės gynėją, teigė jaučiantis pasididžiavimą.

"Turime brolį, kuris dar 1934 metais davė šaulio priesaiką. Šiemet sukanka 85 metai, kai jis mūsų sąjungos narys. Prieš 85 metus Šaulių sąjunga buvo gausiausia visoje Lietuvoje - turėjo beveik 100 tūkst. narių. Man labai džiugiu, kad šiandien, dalyvaudamas kartu su mumis, Vincas mato ir mūsų žingnius į priekį", - sakė G. Koryzna.