NVSC tyrimas: šiaurinėje Klaipėdos dalyje chromo taršos nėra

2019-11-21 17:29

Atlikus dirvožemio ir smėlio, esančio Klaipėdos lopšelių-darželių „Traukinukas“, „Bitutė“, „Gintarėlis“ teritorijose bei „Vitės“ progimnazijos teritorijoje ir sporto aikštyne, tyrimus, chromo ribinių verčių viršijimas nenustatytas, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Mėginiai tyrimams buvo paimti lapkričio 12 d. (dirvožemis imtas paviršiuje ir 10 cm gylyje). Mėginius paėmė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai, dalyvaujant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento atstovui.

Tirtame dirvožemyje ir smėlyje chromo koncentracija neviršija Lietuvos higienos normoje HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, nustatytos ribinės vertės – 80 mg/kg.

Tyrimo rezultatai parodė, kaip teigiama NVSC pranešime, kad vaikų žaidimo dėžių smėlyje chromo koncentracija yra daugiau negu 10 kartų mažesnė už didžiausią leidžiamą (siekė 3,75 mg/kg–6,48 mg/kg).

Nė vienos vaikų ugdymo įstaigos teritorijos dirvožemyje taip pat nenustatyta per didelė chromo koncentracija, nurodoma NVSC pranešime. Lopšelių-darželių „Bitutė“, „Traukinukas“ teritorijose dirvožemio paviršiuje chromo koncentracija yra nuo 8,49 mg/kg iki 18,5 mg/kg, 10 cm gylyje – nuo 7,3 mg/kg iki 12,5 mg/kg, lopšelyje darželyje „Gintarėlis“ teritorijoje dirvožemio paviršiuje nustatyta chromo koncentracija yra 74 mg/kg, 10 cm gylyje – 21,9 mg/kg, „Vitės“ progimnazijos teritorijoje dirvožemio paviršiuje chromo koncentracija yra 54,2 mg/kg, sporto aikštyne – 57,2 mg/kg, 10 cm gylyje – teritorijoje – 43,3mg/kg, sporto aikštyne – 70,2 mg/kg (tarša chromu siekė nuo 9 iki 93 proc. ribinės vertės).

Chromas – natūraliai gamtoje egzistuojantis cheminis elementas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Klaipėdos mieste natūrali chromo koncentracija dirvožemyje yra 36,9 mg/kg.

Šis mikroelementas žmogui yra reikalingas. Neigiamas jo poveikis gali pasireikšti tiek tuomet, kai jo organizme trūksta, tiek tuomet, kai jo yra per daug. Poveikis žmogui, anot NVSC specialistų, gali priklausyti nuo jo patekimo būdo, kiekio, organizme jau esančio chromo kiekio. Dažniausiai chromo organizme nebūna per daug, nes jis sunkiai pasisavinamas.

Jeigu dirvoje chromo junginių kiekis didesnis, daugiau jo patenka ir į augalus. Tyrimai rodo, kad didžiausia į augalus patekusio chromo dalis susikaupia šaknyse, labai mažai – virš dirvos esančiose augalų dalyse (daugiau lapuose, mažiau stiebuose, grūduose; daugiau sukaupia žemi augalai nei aukšti).

Normą viršijo 12 kartų

Apie chromu užterštą dirvožemį šiauriniuose uostamiesčio Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės rajonuose lapkričio pradžioje pranešė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Jos specialistų atlikto monitoringo metu nustatytas dirvožemio užterštumas kai kur normą viršijo 12 kartų. Didžiausi viršijimai nustatyti ties uosto teritorija, o einant toliau nuo uosto, koncentracijos palaipsniui mažėjo.

Dėl nustatytų užterštumo normos neatitikimų buvo sušauktas ir miesto ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

Savivaldybė dėl situacijos kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos apsaugos agentūrą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, prašoma peržiūrėti užterštoje teritorijoje veikiančių įmonių taršos leidimų sąlygas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija teigė, kad įmonėms metami kaltinimai dėl taršos yra nepagrįsti.

Dėl normas viršijančio dirvožemio užterštumo chromu ikiteisminį tyrimą praėjusią savaitę pradėjo ir Generalinė prokuratūra.