Nuspręsta: buvęs policijos pastatas - menininkams

Projektą pristatęs Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis sakė, kad su prašymu skirti minėtą pastatą menininkų reikmėms, buvo pateikta apie 300 menininkų parašų - tiek žmonių matytų buvusią pareigūnų buveinę kaip jų kūrybai tinkamą vietą.

Politikas Arūnas Barbšys domėjosi, kuo naujoji kūrėjų Meka skirsis nuo "Kultūros fabriko".

"Rezultato ten neturime. Susidaro įspūdis, kad ir komisariate tikimės to paties, kokias viltis menininkai iš pradžių dėjo į "Kultūros fabriką", - projekto tikslingumu abejojo A. Barbšys.

Nina Puteikienė atkreipė dėmesį į punktą, kuriuo numatoma dalį patalpų skirti kavinių, barų ar viešbučių veiklai vykdyti. "Pusė patalpų bus atiduota verslui – barams, viešbučiams. Kokie yra saugikliai, kad po 2, 5 ar 10 metų tas visas pastatas paprasčiausiai neatsidurs verslo rankose? Ar nebuvo svarstomi kiti scenarijai?" - svarstė politikė.

Taip pat ji sakė, kad kažkokiu būdu jos parašas buvo priskirtas prie pritariančiųjų komisariato perdavimui menininkams, nors ji esą tik pasirašiusi susirinkimo protokole.

N. Lendraičio teigimu, dalis kuriančiųjų menininkų "Kultūros fabrike" neranda savo vietos, o naujoje vietoje jie galės atrasti save ir veikti. Sykiu jis stebėjosi, kodėl norima meną ir kultūrą supriešinti su verslu. Esą tokie dideli projektai sunkiai būtų įgyvendinami be verslo pagalbos. N. Lendraičio teigimu, nereikia baimintis ir to, kad pastatą visiškai perims verslininkai - jeigu turtas priklausys Savivaldybei ir bus perduotas valdyti naujai sukurtai viešajai įstaigai, problemų nekils.

A. Barbšys atkreipė dėmesį į vieną iš tikslų - buvusiame komisariate įkurti ir rezidencijas menininkams. Jis abejojo, ar tai tikrai yra savivaldos funkcija. N. Lendraitis tikino, kad tai yra normali praktika.

Tomas Meškinis priminė, kad Daržų g. buvę Vydūno mokyklos pastatai taip pat buvo atiduoti menininkams, tačiau sąlygos ten pasibaisėtinos. Tarybos nario teigimu, tie pastatai neprižiūrėti, o šalia buvo pristatyta jūrinių konteinerių, įrengta "Menų zona", kurios veikla kaimynystėje gyvenantys klaipėdiečiai piktinasi.

Reikia tvarkyti

Vyganto Vareikio nuomone, perimti turtą tikslinga - tai būtų naujos viešosios erdvės menininkams, rezidencijoms, verslo struktūroms.

"Kitas dalykas – šis pastatas pamažu virsta bešeimininkiu. Turto bankas jo neprižiūri, bet kas gali duris atidaryti, laužiuką sukurti, ką nors išnešti. Tai - Vilniuje esančių struktūrų požiūris į turtą, kuris jiems laikinai perduotas. Kodėl neskiriamos baudos Turto bankui dėl nepriežiūros? Turi Savivaldybė perimti patalpas ar net nupirkti, o jau turėdami turtą miesto širdyje sugebėsime tvarkytis. Savivaldybė turtą, kurį turi, tvarko ir prižiūri, nematau nė vieno apleisto Savivaldybės pastato", - komentavo V. Vareikis.

N. Puteikienė pažymėjo, kad pastato perėmimo ir perdavimo klausimas yra sudėtingas.

"Turėtume džiaugtis, kad istorinės miesto dalies pastatas bus išsaugotas kaip vertybė, istorijos dalis. Bet dėl įveiklinimo kyla daug klausimų. Kultūros bendruomenė suaktyvėjusi, bet ne tokia milžiniška, matome tas pačias pavardes. Ar nebus sukurta nauja viešoji įstaiga Godai Giedraitytei, kuri vadovauja Kultūros tarybai, dirba "Klaipėdos šventėse"?" - kalbėjo Tarybos narė.

Jos nuomone, reikėtų pagalvoti apie kitokius scenarijus, pavyzdžiui, Paryžiuje buvusioje skerdykloje įkurtas mokslo centras.

"Jaunuomenė neina kultūrintis, gal eitų lavintis, o paskui rinktųsi miestui reikalingas specialybes? Gal galėtų būti jaunimo komuna kaip Olandijoje? Esu už kultūros vystymą, bet gal reikia sustoti ir pasverti?" - kolegas ragino N. Puteikienė.

Vytauto Čepo nuomone, policijos pastatas turėtų būti sutvarkytas, bet ilgainiui ten turėtų būti vieta, kur susirinkę kultūros ir meno žmonės galėtų ne tik bendrauti, bet ir dirbti.

Arvydas Cesiulis replikavo, kad Tarybos opozicijos atstovai nuolat kalba, kad nėra sąlygų Klaipėdos jauniesiems menininkams.

"Dabar darome konkrečius žingsnius, paimame pastatą, vieta labai tinkama. Galime sukurti materialines sąlygas jauniems menininkams kurti, daryti produktą, gal net žmonės iš kitų miestų čia atvažiuotų. Tačiau susiduriame su abejonėmis, mintimis, kad bus barai, bordeliai. Iš kur toks nepasitikėjimas? Noriu opozicijos paklausti, ar jūs tikrai žinote, ko norite? Ar tik kalbate, kad kalbėtumėte?" - stebėjosi politikas.

Tarybos narys, paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas ragino nelaukti, kol neprižiūrimas pastatas sugrius.

"Gal nepavyks, nerealizuosim idėjos, bet pastatas liks. Gal kažką kitą padarysim. Nebijokime", - entuziastingai kalbėjo L. Kavaliauskas.

L. Petraitienė siūlė pagalvoti apie pastato panaudojimą ir kultūriniam turizmui, kaip įveiklinti seni pastatai Liepojoje, Latvijoje. Ji baiminosi, kad ilgai diskutuojant, komisariatas gali tapti panašus į buvusį "Baltijos" kino teatrą.

Menininkų iniciatyvinės grupės atstovas Tomas Kiauka, reaguodamas į N. Puteikienės priekaištą dėl jos parašo, tikino, kad visi surinkti parašai yra laisvanoriški ir neapgaulingi.

Jis tvirtino, kad pastatų kompleksas bus skirtas ne tik menininkams.

“Bus atvertos erdvės miestui. Visi kiti pasiūlymai reikštų, kad erdvės vėl bus uždaros, ten nesilankys visuomenė, svečiai. Vienintelis kelias yra kultūra. Ne viskas yra gerai su kultūra, bet taip ir su švietimu, medicina, bet nesakome, kad jų mums nereikia”, - argumentavo T. Kiauka.

Jis politikams aiškino, kad daugiau nei pusė miesto kultūros strategijos tikslų galėtų būti realizuojami komisariato patalpose, tai būtų patrauklu jaunimui, nes būtų siūloma veiklų įvairovė: “Tai būtų proveržis ne tik išsaugant dabartinį kultūros potencialą, bet ir kuriant naują, būtų stipri injekcija, stiprus impulsas pozityviai vystytis.”

T. Kiauka teigė, kad tarp “Kultūros fabriko” ir komisariato planuojamos veiklos yra 4 esminiai skirtumai: “Kultūros fabrikas” eina kultūrinių industrijų keliu, naujoje vietoje būtų priešingai; valdyme turėtų būti meno ir kultūros atstovai, kūrėjai patys įsirengtų erdves, kainos būtų mažesnės nei “fabrike”, o komisariate norinčių įsikurti menininkų tikslas yra ne verslumas, o menas, kultūra ir kūryba.

Balsavimo metu 20 Tarybos narių balsavo už buvusių policijos pastatų perėmimą ir perdavimą kūrėjams, 2 politikai susilaikė.

Taryba pritarė ir Kultūros 2017–2030 m. strategijos įgyvendinimo priemonių planui. Tarp suplanuotų priemonių - meninėmis priemonėmis atskleisti ir įveiklinti rekreacines, uosto ir kitas teritorijas prie vandens, įkurti atvirą urbanistikos muziejų, moksleivių ir jaunimo kultūrinių iniciatyvų inkubatorių, mokymo, konsultavimo, kvalifikacijos kėlimo bei gebėjimų ugdymo centrą, vykdyti rezidentų programą, sukurti inovatyvias ir patrauklias kultūros erdves ir kt.