Nuomininko registracija nekelia grėsmės

Trečiadienį uostamiesčio valdžios atstovai, pristatę visuomenei esminius naujosios tvarkos akcentus, vylėsi, kad deklaruoti tikrąją gyvenamąją vietą tiems klaipėdiečiams, kurie nuomojasi butus, nebus taip sudėtinga, kaip dabar bandoma įsivaizduoti. Tačiau pripažįstama, kad įvairių kuriozinių situacijų tikrai bus.

"Sovietinė fobija"

"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad labiausiai dėl naujos tvarkos išgyvena savo gyvenamojo būsto neturintys mažamečius vaikus auginantys ir eilėje gauti vietą darželyje laukiantys tėvai. Mat netekę deklaracijos prie Klaipėdos savivaldybės, jie tarsi ir praranda teisę likti toje eilėje.

"Mes jau kone 5 metus gyvename Klaipėdoje, žmona jau 2 metus registruota prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Turime du vaikus - vienas jau lanko darželį, o kitas dar mažas. Gyvename nuomuojamame bute ir tikrai netikiu, kad būsto savininkas sutiks jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Arba gali nutikti taip, kad už tokią paslaugą gali pakelti nuomos kainą", - savo išgyvenimais dalijosi vakar į Savivaldybę užsukęs Petras.

Valdininkai pripažįsta, kad į juos kreipiasi daug sunerimusių žmonių.

"Reikėtų akcentuoti esminį dalyką, kad naujoji tvarka turėtų panaikinti visas iki šiol buvusias būsto nuomotojų fobijas, kurios yra likusios iš sovietinių laikų, kai priregistravus savo bute kitą žmogų jis įgydavo teisę į jo turtą. Dabar gyvenamosios vietos deklaravimas yra visiškai nesusijęs su turtiniais klausimais. Jokios teisės į jūsų butą deklaruotas nuomininkas neįgis", - protino būsto nuomotojus vicemeras Artūras Šulcas.

Tad ši naujovė taip pat esą turėtų nuraminti visus butų nuomotojus, kurie neretai baiminasi, jog priregistravę savo bute nuomininkus, vėliau negalės jų iškrapštyti.

"Buto savininkas galės nustatyti, kad nuomininkas jo bute gyvenamąją vietą gali deklaruoti keliems mėnesiams, ar metams. Pasibaigus nustatytam terminui deklaracija automatiškai bus nutraukta. Būsto savininkui niekur dėl to nereikės nei kreiptis, nei eiti", - paaiškino G. Misevičienė.

Beje, norint deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, nebūtinai reikia atsivesti kartu ir buto savininką, pakaks turėti notaro patvirtintą raštišką jo sutikimą arba būsto nuomos sutartį. Beje, niekur nėra nurodyta, kad sutartis turi būti patvirtinta notaro, tai gali būti elementarus dviejų šalių rašytinis susitarimas.

"Sutinku, kad mažai kas sudaro legalias, notariškai patvirtintas sutartis, bet jūs man parodykite nors vieną būsto savininką, kuris išnuomotų butą, nepasirašęs su nuomininku jokios sutarties. Tokių paprasčiausių sutarčių visai pakaks", - sakė Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Beje, turint, kad ir notaro nepatvirtintą sutartį deklaruoti gyvenamąją vietą nuomuojamame bute bus galima ir apie tai neperspėjus buto savininko. Mat sutartyje dažniausiai šalys sutaria, kuriam laikui butas nuomojamas, tad tam pačiam laikui bus galima ir deklaruoti gyvenamąją vietą.

Gyvenamosios vietos deklaravimas nekainuoja. Visus formalumus galima susitvarkyti ir elektroniniu būdu.

Kaip nustatyti, ar benamis?

Pastaruoju metu į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Klaipėdos savivaldybės buvo įtraukti beveik 13 tūkst. asmenų. Tad net neabejojama, kad nuo liepos 1-osios, kai baigsis pereinamasis laikotarpis, šis skaičius ženkliai sumažės.

"Pirmosiomis sausio savaitėmis į mūsų skyrių kreipėsi nemažai žmonių, kad būtų įtraukti į į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, ir tik 2 iš jų buvo benamiai. Kitiems teko paaiškinti, kad jie turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą ten, kur tikrai gyvena", - sakė G. Misevičienė.

Beje, vedėja neslėpė, kad ir jai ir darbuotojams iškilo klausimas, o kaip gi reikės identifikuoti, ar žmogus tikras benamis, ar ne, ypač jei jis negyvena nakvynės namuose.

"Dėl to kreipėmės ir į centrinę valdžią. Buvo atsakyta, kad kiekviena institucija turės individualiai formuoti savo praktiką. Žinoma, vien pagal išvaizdą ar kvapą nenuspręsi", - kalbėjo valdininkė.

Ji akcentavo ir tai, kad naujoje tvarkoje nustatyta, jog deklaruojant gyvenamąją vietą kiekvienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. metai gyvenamojo naudingo ploto. Tiesa, ši norma nebus taikoma, kai abu tėvai yra deklaruoti būste ir nori jame deklaruoti savo nepilnamečius vaikus.