Su tokia tvarka susidūręs klaipėdietis Valdas neslėpė pasipiktinimo.
Vyras pasakojo, kad po uošvio mirties jam paliko Žardupės gatvėje esantis namas, kuriame negyvenama, nes jo paties butas yra už kelių šimtų metrų - Vaidaugų gatvėje.
"Kasdien atvykstu tik pašerti likusio šuns, o žiemą pakuriu katilą, kad neužšaltų sistema. Taigi, kreipiausi į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą bei Savivaldybę, kad atleistų nuo rinkliavos. Pateikiau ir atitinkamą pažymą apie elektros skaitiklio rodmenis - pernai buvo sunaudota tik 119,43 kilovatvalandžių. Tačiau nuo rinkliavos nebuvau atleistas, nes minėtojo centro inspektoriui patikrinimo metu pasirodė, jog name visgi gyvenama. Neva tai paliudijo ir kaimynai, nors akte nenurodomos jų pavardės, o patys neigia taip tvirtinę", - piktinosi Valdas.
Visgi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai akcentuoja, jog nuo vietinės rinkliavos Klaipėdoje atleidžiama tik tuo atveju, kai įrodoma, jog nekilnojamasis turtas nenaudotas visus metus.
"Gavus atitinkamą prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus yra vykdoma objekto patikra vietoje, nes pažymos tiksliau iliustruoja butų padėtį. Namų ir sodų naudojimas dažniausiai patikrinamas vietoje. Juo labiau elektros suvartojimas negali būti vienintelis kriterijus. Elektros energiją gamina kilnojami generatoriai, galima įsirengti laikiną įvadą iš kaimynų ir taip toliau. Esminis kriterijus - ar šiame objekte atsiranda atliekų. Jei gyvenama, šeimininkaujama - atliekos kaupiamos, rinkliavą mokėti reikia. Šiuo atveju inspektoriaus padarytos nuotraukos irgi liudijo, kad jog turtas naudojamas - sandėliuojami buities daiktai ir laivas, laikomas šuo, buvo atliekų individualiame konteineryje", - aiškino KRATC atstovai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Tatjanos Koroliovos teigimu, 2010-2015 m. buvo patenkinti 1 149 prašymai atleisti nuo rinkliavos. Anot jos, neigiami sprendimai teismams skundžiami retai - bylinėtis ryžtasi tik 2-3 gyventojai per metus.
Rašyti komentarą