Nugriauti senamiesčio pastatai - brangi prevencija

Rugpjūtį bus jau metai, kai buvo pranešta apie pirmąjį senamiestyje nugriautą vertingą pastatą Daržų g. 14. Netrukus po pirmojo buvo nugriauti dar du pastatai Didžiojoje Vandens gatvėje. Sulaukus didžiulio atgarsio darbai šiuose objektuose buvo sustabdyti ir nevyksta iki šiol. Taigi, nuostolius skaičiuoja ir pastatų savininkai.

Suskaičiavo nuostolius

KPD Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Narbutaitė komentavo, kad komisija, sudaryta įvertinti Daržų g. 14 atkūrimo būdą ir nustatyti nuostolių dydį, įvedė konkretų koeficientą už vertingųjų savybių, kultūrinės vertės, autentiškumo praradimą.

Komisija nustatė, kad galimai savavališkai Daržų g. 14 atliktų griovimo darbų padarytų nuostolių bendra suma - 749 628,77 Eur. Tačiau suma gali būti mažesnė, jei savininkai, atkurdami nugriautą pastatą, panaudos išlikusias senas plytas. Jų, teigiama, yra 5 400. Jei visos jos būtų panaudotos restauruojant statinį, tada žala siektų 699 570,77 Eur.

"Jei žalą padaręs asmuo sutiktų atkurti (restauruoti) pastatą, vis tiek jam tektų sumokėti padarytus nuostolius, nes įstatymas numato ir atkūrimą, ir nuostolių atlyginimą, t. y. tektų pareiga sumokėti skirtumą tarp atkurto (restauruoto) pastato sąmatos ir paskaičiuotos komisijos sąmatos, kuri taikė padidintą koeficientą skaičiuodama žalą", - komentavo R. Narbutaitė.

[CITATA]

Pastatai Didžiojoje Vandens g. 26 ir 28 nebuvo tokie vertingi - jie tik turėjo vertingųjų savybių požymių. Dėl to šių pastatų savininkams paskaičiuota akivaizdžiai mažesnė žala, kurią teks kompensuoti.

Paskaičiuota, kad pastato Didžiojoje Vandens g. 26 nesankcionuotu nugriovimu kultūros paveldui padaryta nuostolių už 76 356,60 Eur. Dalį šios sumos - 41 232,43 Eur - sudaro pastato sienų atkuriamoji vertė, 34 603,58 Eur įkainota fasadinės sienos nuo Didžiosios Vandens gatvės restauracija, likusi suma - netiesioginės išlaidos.

SUMOS. Paskaičiuota, kad pastato Didžiojoje Vandens g. 26 nesankcionuotu nugriovimu kultūros paveldui padaryta nuostolių už 76 356,60 Eur, Didžiojoje Vandens g. 28 - 28 210,70 Eur. Virginijos KESMINĖS nuotr.

Nugriovus gretimą pastatą, Didžioji Vandens g. 28, paskaičiuota žala yra 28 210,70 Eur. Pritaikius autentiškos aplinkos sumenkinimo (sužalojimo) 1,5 koeficientą, pastato tūrio atkūrimo išlaidos įvertintos 27 690,11 Eur, likusi suma - netiesioginės išlaidos.

"Dėl abiejų pastatų - vertingųjų savybių požymių turinčių objektų - nugriovimo, tuo pačiu ir už valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės - Klaipėdos senamiesčio reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visumos suardymą, nustatytiems kaltiems asmenims bus pasiūlyta iki sužalojimo buvusią būklę atkurti ir atlyginti žalą (nuostolius), kuriuos patyrė visuomenė", - komentavo R. Narbutaitė.

Nukrypo nuo leidimų

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška sakė, kad, jo žiniomis, statybos leidimai nėra panaikinti, bet yra konstatuoti tam tikri nukrypimai nuo statybos leidimų, nes darbai vyko ne pagal projektą.

"Puikiai žinau Daržų g. 14 projektą. Jį parengė kompetentingas architektas, buvo įvertintas ekspertų, projektavimo metu sprendimai, mano galva, buvo priimti tinkami, bet įvyko tas, kas įvyko. Nepaisant to, koks buvo išduotas leidimas, buvo pasielgta kitaip, nei buvo numatyta projekte - pastatas nugriautas.

Ne derinimo procedūros yra kaltos, kad taip įvyko, bet statytojo, mano manymu, ne visai teisingi ir teisėti veiksmai.

Bet jei tai statytojo kaltė, nustatys teismas. Manyčiau, kad sulauksime ir tam tikrų teisinių procesų, nes paskaičiuota žala yra milžiniška, nereikia tikėtis, kad statytojas savo noru sumokėtų valstybei tokią sumą", - svarstė V. Juška.

Pasak jo, tokia situacija susiklostė, nes, ko gero, buvo bandyta vadovautis Lietuvoje nenauja praktika, kai nugriaunamas pastatas, kuris turi vertingųjų požymių.

"Nebūtinai jis gali būti įrašytas į Kultūros vertybių registrą, bet savininkai galvoja, kad blogiausiu atveju KPD paskaičiuos žalą, kurią lieps atlyginti atkuriant pastatą, o jie tada statys naudodami naujas medžiagas, šiuolaikines plytas, taip sutaupydami, nepaisant to, kad prarandamas autentiškumas. Manau, kad logika galėjo būti ir tokia", - komentavo Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Nurodė atstatyti

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. vasario 5 d. raštu informavo KPD, kad sausio 23 d. dėl Daržų g. 14 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o sausio 24 d. - privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų iki tol, kol bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti savavališkos statybos akte. Taip pat surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Nurodyta iki liepos 24 d. atstatyti (atkurti) išardytas pastato Daržų g. 14 dalis: stogo, antrojo aukšto ir dalies pirmojo aukšto laikančiąsias konstrukcijas, dėl kurių išardymo surašytas savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę.

Brangi prevencija

V. Juškos nuomone, šiuo atveju KPD greičiausiai pajuto visuomenės spaudimą ir pasielgė taip, kaip reikalauja įstatymas - pareikalavo ne tik atkurti nugriautus pastatus, bet ir atlyginti žalą.

"Nekalbu apie paveldo praradimus, tai milžiniška žala, nes pastatas Daržų g. 14 buvo vienas iš senesnių, kurių senamiestyje daug neturime. Projektas sustojo, statybos darbai sustabdyti, jau yra ir tam tikrų nuostolių statytojui.

Kada bus galima vėl pradėti darbus, niekas nežino. Tikriausiai kol neįvyks teismai, stebėsime už tvoros graudų vaizdą, koks yra dabar.

KPD, kaip suprantu, nenori leisti pradėti darbus, nors ir tvarkant, kol nėra galutinio sprendimo. Statytojas šiuo atveju tikrai patiria didesnę žalą, nei būtų tvarkingai įvykdęs projekto reikalavimus. Dabar įklimpo statytojai ir turi gana didelių problemų", - sakė pašnekovas.

Manoma, kad trijų Klaipėdos senamiesčio pastatų istorija taps brangia prevencine priemone kitiems investuotojams.

"Nesinorėtų, kad nugriauti pastatai būtų naudojami prevencijai, bet šiuo atveju taip išeina. Turbūt labai geras pavyzdys mieste, kai ir savo tikslų nepasiekei, ir pastatas nugriautas, ir dar anksčiau ar vėliau bus reikalavimas atkurti tai, kas buvo prarasta. Tikriausiai tai veiks kaip prevencija ir ateityje tokių atvejų neturėtų būti", - vylėsi V. Juška.

Galėtų vienyti jėgas

Paveldosaugos skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį į tai, kad galbūt trūksta fizinės tvarkomų paveldo objektų kontrolės.

Pasak V. Juškos, KPD Klaipėdoje turi 3 inspektorius, kurie prižiūri visą apskritį. Jiems galėtų padėti Savivaldybė.

"Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas lyg ir numato galimybę, kad savivaldybės galėtų taikyti administracinę atsakomybę už kultūros paveldo sunaikinimą, bet Administracinių nusižengimų kodekse ta teisė savivaldybėms nesuteikta. Šita situacija yra visoje Lietuvoje. Savivaldybės, kiek žinau, kėlė šitą klausimą, bet kol kas jokių pozityvių sprendimų nėra. Galbūt susidarė pikantiška situacija, nes KPD greičiausiai nenori dalintis šita funkcija, nori savo rankose koncentruoti tą baudžiamąją veiklą, administracinę atsakomybę, jos taikymą", - mintimis dalijosi V. Juška.

"Įstatymų kolizija trukdo dirbti. Mes turime 4 darbuotojus, galėtume labiau kontroliuoti Klaipėdą, bet, deja, galime tik žodžiu ar raštu paprašyti, negalime teikti nurodymų. Yra tokių momentų, kai KPD turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį dėl prevencijos, stebėti darbus paveldo objektuose. Jei jie nenori dalintis tokia funkcija su savivaldybėmis, jei Kultūros ministerija mano, kad to nereikia, atitinkamai departamentas turėtų pasirūpinti ir pademonstruoti, kad jis veikia efektyviai", - pridūrė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.