Norint tapti Europos kultūros sostine prireiks milijonų

Kultūros ministerija dar pernai liepą pakvietė Lietuvos miestus dalyvauti nacionalinėje atrankoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.

Klaipėda nusprendė šį iššūkį priimti, tad iki gegužės 24 dienos Kultūros ministerijai bus išsiųsta paraiška.

"Tačiau yra dar keletas procedūrų, kurias turime atlikti. Viena jų - užsitikrinti finansavimą šiam projektui", - minėjo Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo turi būti priimtas 2017 metais. N. Laužikienės žiniomis, į šį titulą pretenduoja 6 Lietuvos miestai. Prognozuojama, kad didžiausią konkurenciją Klaipėdai sudarys Kaunas.

Dviejų etapų atranką laimėjusiam miestui, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, gali būti skirtas 1,5 mln. eurų Melinos Mercouri apdovanojimas.

Valdininkai skaičiuoja, kad sėkmės atveju iš viso projektui 2017-2023 m. laikotarpiu prireiktų 15 mln. eurų, tad sudėliojo planą, kokių injekcijų kultūrai uostamiestyje puoselėti gali prireikti iki pat 2023-iųjų.

Siūloma 2017 m. tam skirti 40 tūkst., 2018 m. - 960 tūkst., 2019 m. - 1,5 mln., 2020 m. - 2,5 mln., 2021 m. - 4 mln., 2022 m. - 5 mln., 2023 m. - 1 mln. eurų.

Pasak N. Laužikienės, 70 proc. šių lėšų būtų skirta kultūros programai įgyvendinti, kitos sumos būtų skirtos kitoms reikmėms, pavyzdžiui, reklamai planuojama išleisti 12 proc. visų lėšų.

Klaipėda Europos kultūros sostinės projektą planuoja įgyvendinti kartu su partneriais - Palangos ir Neringos savivaldybėmis.