Norėjo panaikinti „piktžaizdę“, sulaukė draudimų ir grasinimų kalėjimais

Klaipėdos senamiestis garsus „pastatais vaiduokliais“. „Baltijos“ kino teatro griuvėsiai akis bado jau 24 metus. Panašu, kad šiuo požiūriu mūsų miestas dar ilgai garsės ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Nes uostamiestyje būti neprižiūrimo ir pasmerkto sugriūti pastato savininku yra kur kas naudingiau, nei pradėti jį rekonstruoti. Pradėjusieji konkrečius „vaiduoklių“ likvidavimo darbus sulaukia ne tik kai kurių institucijų grasinimų baudomis, bet ir visuomenės pasmerkimo. O ši reikalauja statytojus siųsti už grotų.

Uždraudė rekonstruoti

Su tokia situacija susidūrė Didžiojo Vandens 26 pastato naujieji savininkai. Buvęs gyvenamasis namas apleistas stovėjo nuo 1989 m. Tik 2012 m. jis buvo pripažintas avariniu. Nei visuomenei, nei kultūros paveldu turinčioms rūpintis institucijoms dėl to galvos neskaudėjo. Nes pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir neturėjo jokios vertės.

Šiemet kelis dešimtmečius narkomanų ir benamių irštva bei žiurkių veislynu tapusiems griuvėsiams sužibo atkūrimo viltis. Prieš keletą mėnesių įsigijusi apleistą ir avariniu pripažintą pastatą UAB „Minestas“ pradėjo kapitalinio remonto darbus. Pagal pirminį planą, jau kitų metų vasarą vietoje griuvėsių būtų stovėjęs atkurtas pastatas.

Tačiau tuomet garsiai ėmė rėkti „visuomenininkai“, kai kurie politikuotojai ir Kultūros paveldo departamento (KPD) tarnautojai. Jie „prisiminė“, kad namas yra senamiestyje, todėl išsyk sustabdė darbus. Tai kas, kad neturi jokios istorinės vertės. Dabar buvusio namo vietoje riogso nuolaužų ir pastate buvusių šiukšlių krūvos.

Gal jiems griuvėsiai išties mielesni, nei gražėjantis senamiestis?

Užteko nuotraukos

Viskas prasidėjo nuo vienintelės nuotraukos viešojoje erdvėje, kuria pasidalino praeivis. Į žinią kaipmat sureagavo KPD atstovai. Nurodytu adresu nuskubėjęs KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas užfiksavo situaciją ir sustabdė visus darbus.

Tačiau paklaustas, kiek ilgai truks prastovos ir kam bus nuo to geriau, nelabai turėjo ką pakomentuoti. Jis net negalėjo pasakyti, kokio dydžio žala ir kam yra padaryta. Sustabdė darbus, ir tiek. Akivaizdu, kad vykdė savo viršininkų nurodymus. O kaip elgtis toliau, viršininkai patys nežino.

„Kodėl sustabdėme darbus? Kadangi sudaryta žalos komisija, todėl skaičiuosime žalą. Taip, neleidžiame net šiukšlių išvežti. Kadangi jie tuo prisidengdami išgriovė visas sienas. Tačiau dar neaišku, kaip ten su ta žala. Pats pastatas ten nėra kultūros vertybė. Tik vertingų savybių, taip vadinamų, požymių turintis pastatas. Tai ten su tom žalom skaičiuosis ar teismas... kaip vėlgi traktuos ten... Kol kas neaišku. Daug tokių atvejų ir per visą Lietuvą mes neturime. Mūsų tie visi juristai ir vadovai ieško įvairių variantų ir sprendimų. Sustabdyti vis tiek reikėjo, nes jie griovė toliau sėkmingai... Buvau parašęs sustabdyti bet kokius griovimo darbus, o jie prisidengdami griovė“, - redakcijai sakė L. Kavaliauskas.

Priminus, kad UAB „Minestas“ Klaipėdoje jau rekonstravo ne vieną senovinį pastatą, atstatys ir šį, L. Kavaliauskas tuo abejojo.

„Jų (vertingųjų savybių) neįmanoma atkurti, kadangi vertingoji savybė būna tas pats mūras. Prieš griaunant jie turėjo kreiptis į Savivaldybę, kad įvertintų, patikslintų vertinimo taryba vertingąsias savybes. Gal būtų pasakę, kad nieko vertingo nėra... Bet pažeidimas jau yra, kad jie to veiksmo nepadarė. Išgriovė sienas, kurios turėjo būti. Pagal projektą ir leidimą jie turėjo pastato rekonstrukcijai (kapitaliniam remontui), bet ne griovimui. Sienos turėjo likti, o jie sugriovė. Tai va čia pagrindinis pažeidimas ir yra“, - aiškino L. Kavaliauskas.

Reikalauja griežtai bausti

Spalio 17 d. Vilniuje prie Kultūros ministerijos net vyko protestas. Vienas iš protestuotojų reikalavimų - saugomų pastatų griovėjus nuteisti griežčiau, neapsiriboti tik Administracinių nusižengimų kodeksu, o taikyti Baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį grėstų net įkalinimas.

KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis spalio pradžioje Klaipėdos laikraščiui „Vakarų ekspresas“ sakė, kad dėl uostamiesčio Daržų ir Didžiosios Vandens gatvėse rekonstruotų, bet galiausiai nugriautų pastatų kreipėsi į prokuratūrą.

Uždraudė dėl nežinojimo?

 Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tikino, kad Didžiojo Vandens g. 26 esančio namo situacija Vertinimo taryboje aptarta dar 2012 m. „Tuomet jis nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Žvelgiant retrospektyviai, per tuos metus situacija nepasikeitė ir naujo vertinimo nereikėjo. Tuo pačiu, kai buvo daromas kapitalinio remonto projektas, jį suderino visos institucijos. Taip pat ir tas pats KPD. Tad šiuo požiūriu nėra padaryta jokių pažeidimų. Kitas klausimas, ar buvo pasirinktas tinkamas darbų atlikimo būdas?“ – svarstė V. Juška.

Jo kolega Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius turėjo kitokią nuomonę.

„Čia kaip toje patarlėje: „Pats muša, pats rėkia“. Ką daugiau apie juos gali pasakyti? Išlindo Pilypas iš kanapių į nieką neįsigilinęs... Pradeda rėkti, pradeda drausti, o visi katučių ploja. Tam pastatui remontuoti leidimas buvo išduotas 2014 m. Pagal projektinius pasiūlymus, kuriuos peržiūrėjo ir palaimino tas pats KPD. Iki tol ekspertai pastatą pripažino avariniu. Mano žiniomis, pradėjus pastato kapitalinio remonto darbus įvyko stogo konstrukcijų griūtis. Akivaizdu, kad to ir galėjome laukti. Ką reikia toliau daryti statytojui? Išrinkti, demontuoti pastato sienas ir surinkti, sumūryti jas iš naujo. Turėsime tokio pat tūrio ir parametrų pastatą, tik kokybiškai išpildytą ir naujos išvaizdos. Vietoje senos piktžaizdės. Labai senos piktžaizdės. Žvelgiant paprasto piliečio akimis, kur čia ir kas yra negerai?“ – stebėjosi G. Pocius.

Sienos griuvo, vos prisilietus

Pastato savininkės UAB „Minestas“ direktorius Andrius Eidukevičius paaiškino, kad Didžiosios  Vandens g. 26 namas turėjo dvi vertingąsias savybes – koridoriaus arką, kuri kažkada buvo įvažiavimo į kiemą skliautas (užmūrytas dar sovietinės okupacijos metais) ir karnizą, kuris buvo visiškai nutrupėjęs.

„Projekte buvo numatyta, kad tos detalės būtų buvusios atkurtos. Visą pastatą būtume atstatę tokio pat tūrio, koks jis buvo anksčiau. Tikrai ši senamiesčio dalis jau kitais metais būtų pagražėjusi. Dabar viskas stovi. Negi reikėjo laukti, kad sienos būtų griuvusios, kai pastatui būtume uždengę stogą ant senų sienų? Juk plytos pačios pabiro, vos tik mes prie jų prisilietėme. O jei būtų pabirusios ant gyventojų?“ – svarstė A. Eidukevičius.

Jis tik priminė, kad jo vadovaujama įmonė antram gyvenimui prikėlė ne vieną apleistą pastatą. Tai ir buvęs dvaras Tauralaukyje Klaipėdos g. 5, ir gyvenamasis namas K. Donelaičio a. 4. Nei vienu, nei antru atveju paveldosaugininkams niekas neužkliuvo.

užs Nr. 279237