Nerimas: ar miestas nevirs muziejumi

Visgi antradienį uostamiesčio Savivaldybėje vykusio minėto plano koncepcijos pristatyme valdininkams ir architektams kilo nemažai klausimų. Pavyzdžiui, ar šioje miesto dalyje bus galimos naujos statybos ir ar tikrai būtina kiekvienu atveju atlikti archeologinius tyrimus.

"Į šią koncepciją nereikia žiūrėti kaip į baubą. Paveldosauga tikrai nėra ta sritis, kuri miestą nori padaryti muziejumi ir neleisti žmonėms gyventi. Miestas turi vystytis", - sakė Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

Pasak jo, šiuo specialiuoju planu savivaldybėms arba investuotojams nustatomi paveldosaugos reikalavimai, kurių prireiks, kai bus rengiamas detalusis planas arba šioje teritorijoje esančių pastatų techniniai projektai. Esą tuomet iš anksto bus žinomi reikalavimai ir nebeliks interpretacijų ar subjektyvių nuomonių.

"Dabar - dar tik koncepcijos stadija, kai pristatomos tik bendrosios kryptys, taigi kol kas ir nėra tikslo kryžiuoti ietis. Paskutinis šio plano rengimo etapas - sprendiniai, kai ir paaiškės karštieji taškai. Mūsų bendras tikslas, kad tie sprendiniai kuo greičiau būtų pradėti rengti", - sakė A. Degutis.

Preliminariai jis tikisi, kad istorinės Klaipėdos miesto dalies sprendinius pavyks parengti per šiuos metus.

Žinia, pernai buvo pristatyta senamiesčio dalies specialiojo plano koncepcija, o vakar - naujamiesčio, kuris apima teritoriją nuo Danės upės iki universiteto miestelio.

"Turime tam tikrų pastabų. Tam tikros abejonės kyla dėl archeologinių tyrimų būtinybės visoje naujamiesčio dalyje, kaip numatyta koncepcijoje. Galbūt kai kuriose vietose, ypač ten, kur miestas formavosi jau XX amžiuje, reiktų šį reikalavimą palengvinti", - po koncepcijos pristatymo sakė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Taip pat kilo pastabų dėl viešųjų erdvių. Esą miestui labai svarbu, kad nebūtų užkirstas kelias pastatyti Bastionų tiltą per Danės upę bei nebūtų užkirsta galimybė atkurti Biržos pastatą.

"Atrodo, kad rengiant koncepciją ne visada įvertinta sovietmečiu padaryta žala. Daugelyje vietų istorinio audinio atkurti būtų neįmanoma. Pavyzdžiui, Martyno Mažvydo alėja. Koncepcijoje pažymėta, kad turėtų būti siekiamybė toje vietoje atkurti buvusią struktūrą. Noras geras, bet ar jis realizuotinas - kyla klausimų", - kalbėjo V. Juška.

A. Degutis pažymėjo, kad viskas priklauso nuo savivaldos poreikių - ar jie nori atkurti seną, ar statyti naują.

"Galbūt po 50 metų kita savivalda turės kitokių planų, todėl nenorima šiuo specialiu planu užkirsti kelio ateities kartoms atstatyti istorinius objektus", - sakė A. Degutis.