Nemuną gilins Europos Sąjungos milijonais

"Planuojame, kad kitų metų pradžioje bus pradėtos vežti medžiagos ir gavus statybai pradėti reikalingus techninius dokumentus nedelsiant bus pradėti statybos darbai, kurių pabaiga numatyta 2023 metų pabaigoje", - "Alfa.lt" sakė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Projekto rangos darbų sutartis su UAB "Tilsta" pasirašyta 2020 m. rugsėjo 25 d., projektavimo paslaugų sutartis su UAB "Sweco" - 2020 m. rugsėjo 1 d.

Pasak V. Vinokuro, vykdant projektą planuojama bunomis sureguliuoti Nemuno upės vagą nuo Kauno iki Nemuno žiočių, siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti teisės aktais nustatytus tarptautinio E41 vidaus vandenų kelio gylį, plotį, posūkio spindulį.

Projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais: pirmiausia - Kauno mieste ir Kauno rajone, po to - Jurbarko ir Šakių rajonuose, galiausiai - Šilutės ir Pagėgių rajonų savivaldybių teritorijose.

"Dalis krovinių (konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai, didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai) galės būti pervežama vidaus vandenų keliu maršrutu Klaipėda-Kaunas, tai padės sumažinti oro taršą, kas Lietuvai ypač aktualu", - pabrėžė V. Vinokurovas.

Vidaus vandenų kelių direkcija optimistiškai prognozuoja, kad pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo Nemunu būtų pervežama 350 000 tonų, 2030 metais - 430 000 tonų krovinių per metus. Šiandien kroviniai Nemunu praktiškai nėra gabenami, nes nėra infrastruktūros, nėra paruošto kelio.

Nemato ekonominės logikos

Tačiau viešintis nepanoręs krovinių pervežimo verslo atstovas "Vakarų ekspresui" tikino, kad nėra jokios ekonominės logikos krovinius Kaune iš geležinkelio ar kelių transporto krauti į baržas, plukdyti į Klaipėdą ir perkrauti į didesnius laivus. Išimtis galėtų būti negabaritiniai kroviniai, tačiau ir tai reikėtų skaičiuoti.

"Ekonomiškai būtų pateisinama, jei Kaune būtų galima krauti upė-jūra tipo laivus ir krovinius tiesiai gabenti į kaimynines Baltijos jūros valstybes ", - svarstė pašnekovas. Tačiau tokiam projektui Nemunas yra per seklus, pralaidumo neatitinka ir maršrute esančių tiltų aukštis.

"Politikai skaičiuoja sau, verslas dirba sau. Šiandien kroviniai Nemunu į Klaipėda neplukdomi. Projektas galbūt bus naudingas pramoginei laivybai, kelionėms į Nidą. Tačiau ar tam pateisinamos tokios išlaidos?", - retoriškai klausė pašnekovas.

Tačiau jokios abejonės projekto jau nebesustabdys, o ministerija planuoja pirkti įvairias studijas, kurios ir turėtų pagrįsti į Nemuną dedamus milijonus.