Neįtikęs ugniagesys išguitas į pensiją: laimi ambicijos?

Kaip paaiškinti tai, kad ilgus metus tarnyboje puikiai charakterizuotas pareigūnas staiga tampa „nebegeras“? Kodėl penkiasdešimtmečiui sveikam darbingam vyrui atsisakoma išduoti teikimą ministrui pratęsti tarnybos laiką dar penkerius metus? Nors Vidaus reikalų ministerija kaip tik yra inicijavusi Vidaus tarnybos statuto pataisą, jog tarnyba pareigūnams galiotų ne iki 50 metų, kaip yra dabar, o iki 55 – be jokių teikimų ir pratęsimų – taip taupant valstybės lėšas. Kuo gi galų gale neįtiko savo vadovybei klaipėdietis ugniagesys gelbėtojas Remigijus Kavaliauskas, kad jam tenka be ceremonijų išeiti į pensiją, nors daugumai jo kolegų tarnybos laikas buvo pratęstas.

Dabar galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatyta, kad sulaukęs penkiasdešimties metų pareigūnas arba palieka tarnybą, arba tarnybos laikas jam yra pratęsiamas – penkeriems metams. Niekam ne paslaptis, kad vidaus reikalų sistemoje pareigūnų trūksta. Tai pasakytina ir apie ugniagesius. Pastariesiems, nusispjovus į visas taisykles, neretai gesinti gaisrų tenka vykti vos po du, o kai kur net ir po vieną žmogų. Tad paprastai sulaukusio penkiasdešimtmečio darbingo profesionalo iš tarnybos niekas neveja - apmokyti naujokus reikia ir laiko, ir nemažų lėšų.

Tačiau Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) ugniagesiui gelbėtojui R. Kavaliauskui tarnybą tenka palikti – valdybos vadovas Gedeminas Karalius atsisakė išduoti teikimą ministrui dėl tarnybos laiko pratęsimo.

Nemalonumai tarnyboje R. Kavaliauskui prasidėjo prieš pora metų. Iki tol ugniagesys gelbėtojas buvo vertinamas kaip profesionalas, be to, vienas iš tų, kurie turi teisę vairuoti ugniagesių automobilius – o tokių nėra daug - ir kuo puikiausiai charakterizuojamas. Tačiau prieš pora metų jis išstojo iš Klaipėdos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, kur užėmė pirmininko pavaduotojo pareigas. Kodėl jis taip pasielgė – gal ir neverta gilintis, tiesiog, kaip sakoma skyrybų bylose, nesutapo požiūriai, tačiau žmogus turi pasirinkimo laisvę. Ir, ko gero, ta laisvė ne visada toleruojama, nes – atsitiktinumas tai ar ne – kaip tik tada jis vadovybės akyse tapo „nebegeras“.

Netrukus po to atsitiko gal ir ne itin reikšmingas, bet nemalonus įvykis. Atbuline eiga vairuodamas į garažą autocisterną R. Kavaliauskas užkliudė štabo automobilį. Profesinės sąjungos duomenimis, įvykis buvo draudiminis, o ugniagesių automobiliai drausti civilinės atsakomybės draudimu, iš R. Kavaliausko buvo pareikalauta dalinai kompensuoti nuostolius. Nors tai jis padarė neprieštaraudamas, tačiau nuo bausmės neišsisuko – pareigūnui buvo pareikšta pastaba.

Netrukus R. Kavaliauskas įstojo į Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą (UGPS) (o tuo pačiu tapo ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo nariu) ir, turėdamas nemažą patirtį profesinių sąjungų veikloje, tapo UGPS atstovu Klaipėdos regione. Ir jau visišku „negeriečiu“ vadovybės akyse. Pateikęs prašymą dėl teikimo ministrui pratęsti tarnybą R. Kavaliauskas tokio teikimo negavo. Tarnybos vadovas G. Karalius teigė, kad šioje situacijoje nėra nieko neįprasta. „Tai nėra išskirtinis atvejis. Aš su juo nedirbau, bet jo tiesioginio vadovo pateikta charakteristika neigiama. Yra galiojančių nuobaudų. Supraskite, mes atsakome už žmogų, kuriam prašome pratęsti tarnybą, negalime tokią teisę suteikti bet kam. Aš su juo kalbėjausi, viską išaiškinau, nebuvo jokių problemų, man atrodo. Jis susiras darbą, gal net mes kaip nors galėsim padėti“, - sakė G. Karalius.

Tačiau, UGPS duomenimis, vien toje komandoje, kur šiuo metu paskutines dienas dirba R. Kavaliauskas, šiemet tarnyba buvo pratęsta trims asmenims (beje, vienas jų – Klaipėdos apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, kurią paliko R. Kavaliauskas, pirmininkas Arūnas Beniušis), pernai rudenį – dviem. Jokių kliūčių jiems nebuvo daroma.

Kaip jau minėta, su ilgamečiais profesionalais paprastai skiriamasi nenoriai. Priežastys labai paprastos: lėšų ir žmogiškųjų išteklių taupymas. Naujokas ugniagesys rengiamas devynis mėnesius ir tai valstybei kainuoja apie 20 tūkst. litų. Be to, naujokas dar turi įgyti praktikos – o tai trunka ne taip jau trumpai. Kita medalio pusė – į pensiją išleistiems visiškai darbingiems vyrams mokama pensija. Kai tuo tarpu jie galėtų toliau dirbti. Visa tai buvo įvertinta rengiant Vidaus tarnybos statuto projektą. Būtent todėl projekte ir numatyta tarnybą pratęsti iki 55 metų. Tačiau panašu, kad kai kuriais atvejais ambicijos ir tarpusavio nesutarimai būna aukščiau už valstybės interesus. Greičiausiai į pensiją išguitas ugniagesys iš tiesų nesėdės rankų sudėjęs ir susiras darbą. Vidaus reikalų sistema gal iš tiesų ne pernelyg nukentės – vietoje pensinio amžiaus ugniagesio galima į darbą priimti du jaunus naujokus. Juk ne iš sistemos pinigų jie bus apmokomi, ne iš sistemos pinigų bus mokama pensija išėjusiam pareigūnui. Nukentės tik valstybė. Šiuo atveju, kaip sakoma, vežimas statomas prieš arklį – vieno departamento interesai ir ambicijos priešpastatomos valstybės reikmėms.

UGPS informacija