Neįperka kolumbariumo - mirusiųjų pelenais nubarsto paplūdimius

"Turiu daug pažįstamų, kurie mirusiųjų artimų žmonių pelenus išbarstė palipę ant Olando Kepurės. Panašiai pasielgėme ir mes. Pernai mirus mano buvusiam vyrui sūnus jo pelenus išbėrė tiesiog į jūrą. Bet tai ne romantikos vaikymasis. Tiesiog kolumbariumo paslaugos daugeliui žmonių neįkandamos", - pasakojo senolė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Autor. past.).

Moteris teiravosi, kodėl Klaipėdoje nėra oficialios vietos, kur būtų galima išberti mirusiųjų pelenus. Arba esą kodėl Savivaldybė nefinansuoja kremuotų palaikų saugojimo paslaugos nepasiturintiems klaipėdiečiams.

Uostamiesčio valdininkai svarsto, kad speciali vieta, skirta mirusiųjų pelenams išberti, galėtų atsirasti tik įrengus naujas kapines, nes senosiose tokios vietos nebuvo suplanuotos.

Smėlis su pelenais?

Pensininkė neslėpė, kad jos mintys dabar sukasi tik apie tai, kaip jai dar gyvai esant viską sutvarkyti taip, kad po jos mirties artimiesiems neliktų jokių rūpesčių.

"Jei būsiu palaidota tradiciniu būdu, žinau, kad nebus kam prižiūrėti mano kapo. Lieka kremavimas. Bet kai sužinojau, kokia yra vienos vietos kolumbariume kaina, baisu pasidarė", - pradėjo pasakoti moteris.

Tad senolė pradėjo ieškoti išeities. Iš pradžių pasiėmė organų donoro kortelę. Visgi vėliau suvokė, kad net ir tuo atveju, jei jos organai tiks kitam žmogui, kūnu vis tiek turės pasirūpinti artimieji.

"Vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos kamuoja panašūs klausimai, yra labai daug. Ypač neramu tiems, kurių artimieji emigravę. Suvokiama, kad mirus nebus kam prižiūrėti jų kapo, tad ir laidotis tradiciniu būdu nėra prasmės. Kiek pakalbu su savo bendraamžiais, daugelis sako matantys vieną išeitį, kad artimieji jų palaikus sudegintų ir išbarstytų nuo Olando Kepurės skardžio. Dabar daugelis taip daro. Bet kaip paskui žmonėms pajūryje vaikščioti po mirusiųjų pelenus? Kodėl negalėtų padaryti tam skirtos oficialios vietos? Kad ir prie Lėbartų kapinių esančiame beržynėlyje", - sakė moteris.

Priminus, kad Vatikanas neseniai uždraudė katalikams iš viso barstyti mirusiųjų pelenus, pašnekovė neatlyžo. Pasak jos, tokiu atveju miesto valdžia turėtų pasirūpinti, kad nepasiturinčių miestiečių pelenai kolumbariumuose būtų saugomi nemokamai.

"Juk kiek lieka nepanaudotų socialinėms reikmės skirtų lėšų. Tad už jas ir galėtų pastatyti tokį nemokamą kolumbariumą", - svarstė senolė.

Tačiau ji sakė nelabai tikinti, kad šią problemą kas nors imsis spręsti, todėl pati pasirūpino savo palaikų likimu.

"Pasirašiau sutartį su viena aukštąja mokykla, kad po mano mirties kūną tyrimams galės naudoti studentai. Sutartis konfidenciali, todėl negaliu skelbti visų smulkmenų, bet man svarbiausia tai, kad pagal mūsų susitarimą po trejų metų, pasibaigus tyrinėjimams, kūnas bus sudegintas, o urna su pelenais saugoma nemokamai", - apie surastą išeitį sakė klaipėdietė.

Kiek kainuoja?

Pasirodo, kad pelenų urnos saugojimo uostamiesčio kolumbariumuose kainos iš tiesų yra nemenkos. Lėbartuose esančiame kolumbariume norint nusipirkti vieną vietą reikės išleisti nuo 950 iki 1 150 eurų, Joniškės kapinėse kaina dar didesnė - 2 200 eurų, bet į tą pačią kainą įskaičiuotas ir palaikų kremavimas (477 Eur).

"Aternos" direktorė Vitalija Rumbaitienė pasakojo, kad Joniškės kapinėse esančiame kolumbariume vietą galima išsipirkti ir išsimokėtinai, tačiau tokiu atveju galutinė kaina bus dar didesnė.

"Šimtas vietų yra nupirkta, dar tiek pat yra laisvų", - sakė V. Rumbaitienė.

Tiek ji, tiek Klaipėdos savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė pasakojo, kad nemaža dalis žmonių urnas su pelenais laidoja tradiciniu būdu - užkasa į žemę. Kiti kapavietėje išsicementuoja sarkofagą. Manoma, kad šitaip elgiamasi ne tik taupumo sumetimais, bet ir siekiant, kad vienoje kapavietėje ilsėtųsi visų artimųjų palaikai. Pavyzdžiui, Joniškės kapinėse dėl vietų stygiaus nebeleidžiama laidoti karstų, bet urną užkasti leidžiama.

"Kremavimas vis populiarėja. Pavyzdžiui, prieš 7 metus išduodavome iki 50 leidimų laidoti kremuotus palaikus, o pernai tokių leidimų išduota apie 250", - pasakojo Z. Stankienė.

Ji priminė, kad niekas nedraudžia urną su palaikais laikinai saugoti saugioje vietoje, kad ir namuose.

"Kiekvienas sąvoką "laikinai" suvokia skirtingai. Pastebime, kad kolumbariumų paslaugomis dažniausiai naudojasi žmonės, planuojantys emigruoti. Jiems šis laidojimo būdas priimtinesnis, nes nereikia prižiūrėti kapavietės", - pasakojo Z. Stankienė.

Pirmasis kolumbariumas Lėbartų kapinėse buvo pastatytas prieš dešimt metų. Klaipėdos savivaldybė jį įrengė už savo lėšas. Šio kolumbariumo statyba ir jį supančios aplinkos sutvarkymas kainavo 323 tūkst. litų. Jame buvo įrengtos 167 vietos. Tai buvo eksperimentinis projektas, tad klaipėdiečiams tuomet ši paslauga teikta nemokamai. Visos vietos buvo išgraibstytos per pusantrų metų.

Dabar Lėbartų kapinėse etapais statomas 900 vietų kolumbariumas. Kapinių priežiūros skyriaus vedėjos duomenimis, pusė vietų jau įrengta, bet visos nėra išpirktos, užimta tik pusė jų.

"Artimuosius nuo didelių išlaidų galima apsaugoti pačiam iš anksto nusipirkus kriptą", - kalbėjo Z. Stankienė.

Beje, pasak kolumbariumų administratorių, šis būdas itin populiarus. Esą dažnas klaipėdietis iš anksto nusiperka sau vietą kolumbariume, mat ji parduodama neterminuotam laikui.

Oficialios vietos nėra

Mintis, kad kapinių teritorijoje galėtų būti įrengta oficiali vieta, kur būtų galima barstyti mirusiųjų pelenus, nėra iš piršto laužta. Tokia galimybė yra numatyta šalies įstatymuose, bet kad tokia vieta atsirastų, reikalingas Savivaldybės sprendimas.

"Man nėra tekę girdėti kad kuriose nors Lietuvos kapinėse būtų įrengta tokia vieta. Gal tiesiog niekas nekėlė tokio klausimo. Bent jau mes nesusidūrėme su tokiu poreikiu", - pasakojo "Aternos" vadovė V. Rumbaitienė.

"Vieša paslaptis, kad žmonės nori išbarstyti artimųjų pelenus. Bet tam, kad tai būtų daroma civilizuotai, turi būti įrengta speciali vieta. Kol kas Klaipėdoje tokios neturime, neteko girdėti, kad tokia vieta būtų ir kuriame kitame mieste", - antrino ir Kapinių priežiūros skyriaus vedėja.

Z. Stankienė paaiškino, kad dabartinėse kapinėse nėra galimybės įrengti tokios vietos, nes tai nebuvo suplanuota. Bet, pasak jos, kai bus rengiamos naujos kapinės, galbūt ir bus svarstoma galimybė įrengti specialų lauką mirusiųjų pelenams barstyti.

"Tai ir aplinkos taršos klausimas"

Kristina VINTILAITĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja
Teko ir man girdėti, kad klaipėdiečiai mirusiųjų pelenus mėgsta berti į jūrą. Akivaizdu, kad toks veiksmas nėra leistinas ir prasilenkia su etika. Žmonių palaikų laidojimo įstatyme aiškiai nurodyta, kur gali būti laidojami kremuoto asmens palaikai. Sąrašas baigtinis: kapavietėje, kolumbariume arba išbarstant kapų teritorijoje įrengtoje specialiai tam skirtoje vietoje. Tad jei tuos pelenus dedi kažkur kitur - nesilaikai įstatymų. Už šį teisės aktų pažeidimą numatyta atsakomybė - įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 60 eurų. Ar paisoma šio įstatymo, kontroliuoja mūsų skyrius, bet kol kas nėra tekę bausti dėl tokių veiksmų. Tiesiog šitaip besielgiantys žmonės dar nepateko į mūsų akiratį.
Manau, kad tokiu atveju būtų galima kalbėti ir apie aplinkosauginius dalykus. Kas bus, jei visi versime mirusiųjų pelenus į jūrą ar barstysime ant smėlio?

Informacija

Pernai spalį buvo paviešinta žinia, kad Vatikanas uždraudė katalikams barstyti mirusiųjų pelenus. Taip esą norima užtikrinti, kad juos pasieks maldos ir geriau bus išsaugotas jų atminimas. Po kremavimo palaikai turi būti palaidoti kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje, nurodoma naujoje Bažnyčios direktyvoje dėl mirusiųjų kremavimo.
"Mes nenorime, kad mirusieji būtų užmiršti ar kad jiems pritrūktų pagarbos", - teigė tikėjimo kongregacijos prefektas, vokiečių kardinolas Gerhardas Liudvikas Miuleris (Gerhard Ludwig Mueller).
Kremuotų velionių palaikus laikyti privačiuose namuose taip pat neleistina.
"Palaikai nėra šeimos asmeninė nuosavybė, - pabrėžė dvasininkas. - Miręs žmogus yra Dievo sūnus. Jis dalis Kristaus kūno." Dėl šios priežasties mirusysis esą turi būti palaidotas per viešą ceremoniją.
Tačiau vyskupai gali leisti nepaisyti naujų taisyklių, jei yra "ypatingų aplinkybių, susijusių su vietos papročiais ir įpročiais".
Vatikanas tik 1963 m. iš esmės pritarė palaikų kremavimui.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos institutas savo interneto svetainėje skelbia, kad visi norintieji gali užpildyti ir pasirašyti paskutinės valios pareiškimo formą. Tokie asmenys gauna specialią kortelę, kurią rekomenduojama saugoti kartu su asmens dokumentais.
"Jūsų palaikai Anatomijos institute bus iki 3 metų. Pasibaigus jūsų balzamuotų palaikų saugojimo laikotarpiui, jie bus kremuojami arba, jums pageidaujant, laidojami be kremavimo. Artimieji, įvardinti paskutinės valios pareiškime, jūsų pageidavimu bus pakviesti į laidojimo apeigas ir laidotuves", - informuoja institutas.
Pabrėžiama, kad šį susitarimą asmuo gali bet kada atšaukti. Taip pat informuojama, kad paskutinės valios pareiškimas negalioja, jei mirtis įvyksta už Lietuvos ribų, jei mirštama smurtine mirtimi ar mirusysis serga užkrečiamomis ligomis.