Neįgalieji prabilo apie darbo sopulius

Nevyriausybinės organizacijos "Likimo laiptai" logopedė Jūratė Ruškė apgailestavo, kad Lietuvoje dirba mažiausias procentas neįgaliųjų lyginant su kitomis Europos šalimis. Ji rėmėsi Europos Komisijos duomenimis.

J. Ruškė prabilo apie neįgaliesiems nustatomus darbingumo lygius. "Žmonės nesupranta, kas tai yra", - tikino ji ir papasakojo apie savo vizitą įdarbinimo įstaigoje, kai ieškojo darbo.

Moteris pagal jai nustatytą darbingumo lygį laikoma nedarbinga, tačiau, pasirodo, dirbti gali. Ji turi judėjimo negalią ir yra prikaustyta prie vežimėlio. Pažymą apie savo darbingumą pateikusi Darbo biržos specialistui J. Ruškė išgirdo atsakymą, kad šis jos neregistruos, mat dokumente parašyta: "Nedarbinga". Jokie raginimai plačiau pažvelgti į šios sąvokos išaiškinimą toje pačioje pažymoje nepadėjo - ginčas buvo išspręstas tik įsikišus vadovaujančiam darbuotojui ir tik tada moteris pasiekė savo.

"Sudaromas klaidingas įspūdis, kad neįgalus žmogus negali dirbti. Tačiau jei asmeniui nustatomas nuo 0 iki 25 proc. darbingumo lygis, jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje. Žodis "nedarbingas" netinkamas, nors toks žmogus dokumente laikomas nedarbingu. Tačiau teko girdėti, kad ateityje tokios frazės planuojama atsisakyti. Liks tik darbingumo procentai", - džiaugėsi J. Ruškė.

Nors ir prabilo apie skaudžią patirtį, specialistė pasidžiaugė, kad yra ir kitokių pavyzdžių. Net keli "Likimo laiptuose" dirbantys neįgalieji pripažinti nedarbingais, bet jie darbuojasi puikiai.

Tačiau dirbantys neįgalieji su iššūkiais susiduria dėl teisinės bazės trūkumų. Paprastai asmenys, turintys negalią, dirba subsidijuojamoje (valstybės remiamoje) darbo vietoje. Tačiau subsidija nutraukiama, jei žmogus įsigyja arba paveldi žemės nuosavybę arba kartu dirba darbą ir antraeilėse pareigose.

Konferencijoje dalyvavusi Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurga Narkuvienė apgailestavo, kad ne visada specialistai turi pakankamai kompetencijos įvertinti neįgalaus asmens galimybes ir siekius darbe. J. Narkuvienė pasakojo apie profesinės reabilitacijos programą, kuria naudojasi neįgalieji. Jos tikslas - ugdyti ir atkurti asmens darbingumą, didinti darbinės veiklos galimybes, siekiant asmens įsidarbinimo.

Gruodžio 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje buvo įregistruoti 366 neįgalūs Klaipėdos miesto gyventojai. O šių metų sausio-lapkričio mėnesiais uostamiestyje buvo 492 užimti asmenys, turintys negalią.