Neatsakingas atliekų mėtymas kainuos papildomai

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius teigia, kad didžiąją dalį tokių atliekų galima perdirbti arba panaudoti pakartotinai.

"Didžiojoje atliekų surinkimo aikštelėje yra specialūs konteineriai, į kuriuos žmonės sukrauna tokias atliekas kaip čiužiniai, foteliai, langų rėmai ir kt. Jeigu kai kurie baldai yra dar geros kokybės, jie atidedami į atskirą konteinerį ir atiduodami pakartotinai naudoti. Žmonės tikrai mielai pasiima, kas jiems tinka, pavyzdžiui, kabyklas, vaikiškus vežimėlius, fotelius, sekcijas ir t.t.", - kalbėjo atstovas ryšiams su visuomene.

Visiškai nebetinkami baldai ar jų dalys yra išvežami į prie Dumpių įrengtą didžiųjų atliekų, baldų ir medienos atliekų apdorojimo aikštelę. "Ten visos atliekos yra sumalamos specialiu smulkintuvu, magnetais yra ištraukiamas likęs metalas. Gera mediena yra atskiriama ir naudojama kaip kuras. O kita masė, kurioje yra plastiko, sintetinių audinių ir t. t., yra sandėliuojama ir priduodama į atliekų deginimo jėgainę", - aiškino A. Liubinavičius.

Anot pašnekovo, jeigu žmogus neturi galimybės pats atvežti tokių atliekų į tam skirtas aikšteles, du kartus per metus atvažiuoja mašina ir surenka tokias šiukšles tiesiai iš kiemų.

Grafikai, kada tai yra daroma, skelbiami KRATC puslapyje. Šiemet tokio surinkimo jau nebebus, tačiau tokia paslauga tikrai yra.

A. Liubinavičius pastebi, kad tokių atliekų kasmet daugėja beveik po 20 procentų. "Gyventojai labai gerai žino, kur yra specialios aikštelės. Tačiau, žinoma, vis dar yra sąmoningumo stokojančių piliečių, kurie tokias atliekas palieka bet kur", - įsitikinęs atstovas ryšiams su visuomene.

Tačiau ką daryti, jei tokių nebereikalingų buitinių daiktų prisikaupia dažniau nei du kartus per metus ir nėra kur jų sandėliuoti? A. Liubinavičius sako, kad žmogus gali susisiekti su tam tikromis tarnybomis, kurios atvyksta pagal iškvietimą. "Tačiau už tai jau yra taikomas simbolinis mokestis. Lygiai taip pat, kaip ir naujų baldų atvežimas iš parduotuvės. Už šią paslaugą žmonės irgi moka pinigus.

Jeigu užtenka pinigų naujiems baldams nusipirkti ir dar sumokėti, kad juos atvežtų, galbūt užtektų lėšų ir seniesiems išvežti?" - samprotavo pašnekovas.

Pasak A. Liubinavičiaus, ši problema ypač aktuali šiuo prieššventiniu ir pandeminiu laikotarpiu. Žmonės ruošiasi Kalėdoms, perka daug naujų daiktų, taip pat tvarko ir remontuoja namus. Todėl daugėja atvejų, kai stambiagabaritės atliekos yra netvarkingai paliekamos tiesiog prie konteinerių.

"Noriu akcentuoti, kad gyventojai dar kartą susimokės už šių atliekų papildomą išvežimą. Nes visos konteinerių aikštelės yra priskirtos namams, prie kurių stovi. Ir būtent namų administratoriai už tokio pobūdžio atliekų sutvarkymą turi sumokėti. Kadangi jie samdo privačius vežėjus šiems darbams atlikti, natūralu, kad tai tampa papildomomis išlaidomis namų gyventojams", - teigė pašnekovas.