Nauji vardai - iš jūrininkų ir istorikų žodyno

Pilsoto - pietinių kuršių žemės - pavadinimą komisija vienbalsiai rekomendavo suteikti naujai gatvei Tauralaukio pakraštyje, šalia Slengių gatvės, besikuriančiame naujų namų kvartale.

Tiesa, kvartalo vystytojai pageidavo suteikti naujai gatvei Kuršių pavadinimą, kurį pasiūlė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, argumentuodamas, jog netoliese besikuriančios gyvenvietės yra kuršių laikų senkapis.

Komisija Kuršių pavadinimą atmetė dėl to, kad jis nedubliuotų esamo Kuršių aikštės pavadinimo, tačiau neįsigilino, jog ir J. Genio paminėtas kuršių senkapis yra ne šalia gatvės, kuriai suteikiamas pavadinimas, o Slengių gyvenvietėje, jau Klaipėdos rajono teritorijoje. Nepaisant šio netikslumo, J. Genys patvirtino, jog Pilsoto pavadinimas puikiai tinka ir gatvei Klaipėdos mieste, nes ir čia buvo Pilsoto žemė.

Komisijos narys Vygantas Vareikis pažymėjo, jog ateityje būtinai reikėtų pakeisti ir tame pačiame besikuriančiame kvartale esančios Arimų gatvės pavadinimą.

"Tai bus pagrindinė naujo kvartalo gatvė, tad gal tiktų ją pavadinti Mažosios Lietuvos veikėjo, diplomato Dovo Zaunio vardu", - sakė jis.

Istorinį Vitės pavadinimą komisija mielai sutiko skirti naujai autobusų stotelei Naujojoje Uosto gatvėje, šalia "Lornos" medicinos centro. Patenkintas buvo ir transportininkų pageidavimas pervadinti Luizės autobusų stotelės pavadinimą į Dragūnų, nes pastarasis labiau naudojamas ir tinka Dragūnų kvartale.

Puikių idėjų komisijos posėdžiui pateikė visuomeninės jūrininkų organizacijos. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba pasiūlė suteikti metams pavadinimus, akcentuojant jūrinę kultūrą ir svarbias sukaktis. Pavyzdžiui, 2017-uosius pasiūlyta pavadinti Jūrinės prekybos metais, akcentuojant, jog 1657 metais Klaipėdai buvo suteikta laisvos prekybos privilegija.

Anot jūrininkų, 2018-ieji galėtų būti pavadinti Mažosios Lietuvos metais, o 2019-ieji - Didžiojo Elingo metais, pažymint, jog 1919 metais buvo įkurta Pauliaus Lindenau laivų statykla.

Pastarajai minčiai komisija entuziastingai pritarė. Kiti du siūlymai buvo atmesti dėl to, jog 2017-uosius jau numatyta skelbti Kultūros metais ir tam jau ruošiamasi, o 2018-ieji jau valstybiniu mastu bus skirti Vydūnui, ir Mažosios Lietuvos tema bus aktualizuota.

Vis dėlto posėdžio pabaigoje dar sugrįžta prie siūlymo akcentuoti jūrinės prekybos sukaktį kitais metais, suteikiant jai prioritetą kultūros projektų konkurse.

Asociacija "Jūros veteranai" pasiūlė pastatyti paminklą ar kitą meninį objektą, skirtą "Istoriniam Lietuvos laivynui". Į posėdį atvykę asociacijos atstovai su didele nuoskauda kalbėjo apie sužlugdytą Lietuvos laivyną, apie parduodamus paskutinius šalies laivus ir pasisakė, kad laivyno atminimas vertas įamžinimo.

Komisija nesutiko su istorinio ar buvusio laivyno formuluote, tačiau pritarė, jog akcentas, ženklas, skirtas laivynui, Klaipėdoje galėtų atsirasti. Tiesa, tai esą neturėtų būti paminklas, nes paminklų mieste - jau apstu.

"Reikia laivus statyti, o ne paminklus. Vėliavas su jūriniais ženklais kabinti ant kiekvieno kampo", - pasisakė V. Vareikis.

Daiva Kšanienė pritarė, jog ženklas, įprasminantis laivyno atminimą, gali būti. "Visi žino, kad laivyno Lietuvoje nėra. Kodėl neparodyti, kad jis buvo, su viltimi, kad dar bus?" - sakė komisijos narė.

Visi komisijos nariai sutarė, kad forma ir vieta laivyno įprasminimui turėtų tapti diskusijos objektu. Tokia pati išvada buvo pateikta ir apsvarsčius pasiūlymą statyti paminklą Mažosios Lietuvos sukilimo vadui Jonui Polovinskui-Budriui.

"Ši asmenybė verta būti įamžinta, tačiau kokia forma ir kur, dar reikia diskutuoti", - skelbė verdiktą komisijos pirmininkas Vytautas Čepas.