Naujas žurnalo "Vakarai" numeris - pakeliui į jūsų namus

"Kiekvieną rytą išbučiuokite artimuosius", - sako šio numerio viršelio istorijos herojai medikai Jolanta ir Alvydas Česai. Šiuose žodžiuose sutelpa tiek daug. Visgi pagrindiniuose akorduose skamba meilės natos.

Nors, atrodytų, neįprasta rudeniui, šiame numeryje meilės tema jaučiama kone kiekviename žurnalo puslapyje. Galbūt pavasarį ar vasarą meilė atrodo saldesnė ir, regis, tvyro ore... Visgi, manau, pritarsite - šis jausmas tikrai nepavaldus jokiam metų laikui. Tik rudenį labiau norisi kalbėti ne apie pilve šokančius drugelius, o apie brandžią meilę. Ir nebūtinai artimiausiam žmogui.

"Kai vakare apsikabini, prisiglaudi prie žmonos. Ar tai yra meilė? Aš manau, kad tai - daug daugiau", - sako A. Česas. Tas jausmas, panašu, jo neapleidžia kalbant ne tik apie mylimą žmoną Jolantą, su kuria jiedu koja kojon žengia jau 30 metų, bet ir apie pacientus. "Gydytojas negali būti nemylintis žmonių. Tai kančia ir pačiam medikui, ir pacientui", - priduria.

Negali nesižavėti žmonėmis, kurie kiekvieną darbą atlieka su begaline meile. Nes kitaip tiesiog nemoka. Atskleisti Jolantos ir Alvydo Česų ne tik išorinį, bet ir vidinį grožį būtų kur kas sunkiau, jei ne talentingosios fotomenininkės Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotraukos. Stebėdamas, kokiu dėmesiu Viktorija apsupa kiekvieną savo herojų, suvoki, kad tik šitaip mylint savo darbą ir žmones gali gimti tokie šedevrai.

Būtent šedevrais galima pavadinti ir įvaizdžio dizainerės Reginos Doseth bei kūno tapybos meistrės Rūtos Ščerveninos kūrinius. "Kartu mes galime įgyvendinti pačias beprotiškiausias idėjas", - džiaugiasi kūrėjos ir mielai dalijasi jų sukurtu grožiu su mūsų žurnalo skaitytojais.

Kai negali atitraukti akių nuo meno kūrinio, nuotraukos, pasiūto drabužio, naujos šukuosenos, galų gale - nuo pyragėlio, kurį net nedrąsu prakąsti, kad nesugadintum grožio, labai greitai suvoki, kad tai - irgi meilės savo darbui vaisiai. Džiaugiamės, kad visu šiuo grožiu galime dalintis savo žurnalo puslapiuose, ir sykiu su savo skaitytojais gėrimės, kiek šalia mūsų talentingų, darbščių ir mylinčių žmonių.

"Per visą savo gyvenimą bitė atneša arbatinį šaukštelį medaus. Ir nesvarbu, kad tik tiek. Žmonėms reikėtų mokytis iš bičių besąlygiško darbštumo, uolumo, atsakomybės. Žmonės, kaip ir bitės, darbuojasi kiekvienas savo bityne ir, kai sudyla sparneliai, išeina, atnešę savo medaus dalį. Kokia toji dalis - vienas ar du arbatiniai šaukšteliai, priklauso tik nuo tavęs paties", - tarsi reziumuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistė Rita Petrauskaitė, įsileidusi žurnalistus į savo bityną.

Belieka pridurti, jog ne ką mažiau svarbu, kad ir tas šaukštelis medaus būtų pats geriausias. Ir kad būtų jaučiamas svarbiausias - meilės - skonis.

Žurnalo "Vakarai" redaktorė Edita Gudavičė