Naujas krematoriumas iškils už Klaipėdos miesto ribų

Vis daugiau kalbant apie tai, kad daugumoje savivaldybių, tarp jų ir Klaipėdos, trūksta vietų kapinių plėtrai, gyventojai dažniau atsigręžia į alternatyvą – mirusiųjų palaikų deginimą ir urnų su pelenais laikymą kolumbariumuose. Klaipėdoje tokių vietų, kur galima saugoti urnas, yra bent kelios, o pirmoji jų buvo įrengta Lėbartų kapinėse. Tiesa, norint atlikti palaikų kremaciją, Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams vis dar tenka keliauti kelis šimtus kilometrų iki vienintelio Lietuvoje veikiančio Kėdainių krematoriumo, o kartais net į Lenkiją ar Latviją.

Panašu, kad Vakarų Lietuvoje šią problemą imamasi pamažu spręsti – jau žinoma, kad Klaipėdos rajone esančiame Toleikių kaime (šalia Ketvergių kaimo) ruošiamasi naujo krematoriumo statyboms. Tikimasi, kad paslaugas gyventojams šis krematoriumas galės pradėti teikti jau 2018 m. pradžioje.

Naujai vystomas krematoriumas, kaip planuojama, aptarnaus visą Vakarų Lietuvos regioną, tad gyventojams, norintiems kremuoti artimųjų palaikus, nebereikės vykti kelis šimtus kilometrų. Jų atsisveikinimą su mirusiais artimaisiais palengvins ir tai, kad Klaipėdoje jau veikia specialūs urnų saugojimo statiniai – kolumbariumai.

Vieta – netoli kapinių

Naujojo krematoriumo statyboms pasirinkta vieta Toleikių kaime yra atokiau nuo gyventojų – nuo planuojamų pastatų iki artimiausio gyvenamojo namo atstumas yra 600 metrų, iki suplanuotos naujos gyvenamosios teritorijos – daugiau nei 500 metrų, o iki artimiausios švietimo įstaigos – 800 metrų (pagal galiojančius įstatymus, sanitarinė zona yra reglamentuojama iki 200 metrų). Svarbu pažymėti ir tai, kad krematoriumas bus statomas šalia jau daugybę metų veikiančių didžiausių Klaipėdos regione Lėbartų kapinių, tad papildomų nepatogumų ar neigiamo emocinio poveikio aplinkinių vietovių gyventojai neturėtų patirti.

Teritorija aplink sklypą bei projektuojamą krematoriumo pastatą yra apsupta augančių medžių, miškingų teritorijų. Be to, planuojamas ir naujų medžių sodinimas krematoriumo teritorijoje. Tad tikėtina, aplinkinių vietovių gyventojams krematoriumo pastatai ir veikla net nebus matomi.

Krematoriumas aplinkos neterš

Šį projektą vystančios UAB „Rūteda“ vadovė Rūta Gumuliauskaitė sako, kad naujame krematoriume bus dvi deginimo kameros: „Pradiniame etape planuojame įrengti vieną deginimo kamerą, o, esant poreikiui, gali būti įrengta ir antroji. Šiose deginimo krosnyse temperatūra pakyla iki 980 laipsnių Celsijaus. Be to, bus įrengtos aukščiausius standartus atitinkančios technologijos: kompiuterizuotos deginimo kameros su įvairiomis kontrolės sistemomis, reguliuojančiomis kremacijos procesą, filtrų sistema, pagrindinių parametrų (dujų sudėties, teršalų emisijų) stebėjimo įranga. Tai užtikrins, kad į kaminą iš degimo krosnies išmetamos dujos būtų visiškai bespalvės ir bekvapės“.

Palaikų deginimas – ir senovės lietuvių tradicija

Palaikų deginimas yra kildinamas iš neolito laikų, o ši tradicija įsivyravo trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Tuo metu buvo tikima, kad mirusiojo siela ugnimi apsivalo, išsilaisvina iš kūno ir tampa nemirtinga. Baltų kraštuose mirusiųjų deginimas paplito pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus. Vakarų Lietuvoje kapai buvo įrengiami molinėse urnose ar nedidelėse duobėse, o kituose Lietuvos regionuose – kapinynuose. Palaikų deginimo paprotys Lietuvoje gyvavo iki XIV amžiaus ir, panašu, šiandien vis labiau populiarėja, nes kremavimas – vienas ekologiškiausių, higieniškiausių ir mažiausiai atliekų paliekančių, o kartu ir laidojimo vietą taupančių būdų atsisveikinti su mirusiaisiais.

Užs. nr. 227072