Naujajam Klaipėdos tiltui – žalia šviesa

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, politinių pajėgų sutelktumas ir dėmesys šiam klausimui atitinka jo strateginę svarbą miesto infrastruktūrai.

Ši prašyte prašosi plėtros – anot miesto vadovo, būtinybę uostamiestyje statyti dar vieną tiltą per Danę darsyk patvirtino šiuo metu vykstantis kapitalinis Pilies tilto remontas, kurį numatoma užbaigti gruodį. Laikinai sumažinus šiaurinę ir pietinę miesto dalis siejančių arterijų skaičių, padaugėjo papildomų rūpesčių vairuotojams, viešajam transportui bei atsakingų tarnybų specialistams, o eismo organizavimas reikalauja nuolatinės kontrolės.

Naujasis Bastionų gatvės tiltas, anot specialistų, perimtų Tiltų gatvės patiriamas apkrovas, taptų paspirtimi tvarkant kitas esamas dviejų miesto dalių sąsajas ir pagerintų eismo sąlygas.

„Manau, vertėtų užsibrėžti terminą, kuris užduotų tempą visų naujojo tilto projektavimo procese dalyvaujančių pusių darbui. Tikiuosi, kad jau žiemą, atnaujinus eismą kapitaliai suremontuotu Pilies tiltų, susipažinsime ir su būsimojo Bastionų gatvės tilto vizualizacija“, – sakė V. Grubliauskas.

Įvertinus ekonominius argumentus bei specialistų vertinimus, kaip labiausiai atitinkantis Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius pasirinktas centrinės miesto dalies plėtros su naujuoju tiltu scenarijus. Tačiau tuomet pasigirdo abejonių, ar viena iš koncepcijoje numatytų priemonių – nugriauti Bangų g. 11 esantį XIX a. pabaigoje statytą namą, kuris patenka į būsimosios Bastionų gatvės trasą, – esanti pagrįsta.

Tašką specialistų ir visuomenininkų ginčuose padėjo Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos. Anot V. Grubliausko, susiklosčiusioje situacijoje nugalėjo sveikas protas – padėtis sulaukė konstruktyvaus ir profesionalaus šios įstaigos direktorės Dianos Varnaitės ir kitų ekspertų dėmesio bei vertinimų.

KPD komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti, vadovaujama KPD direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio, konstatavo, kad koncepcija atitinka bendrojo plano sprendinius, bei priminė, jog minėtasis statinys, kuris buvo nesyk rekonstruotas ir neteko didžiosios dalies autentiškumo, nėra saugoma kultūros vertybė.

Anot Klaipėdos mero, viliamasi, jog tolesnius detaliojo planavimo bei techninio projektavimo etapus lydės konstruktyvūs viešieji svarstymai, leisiantys parinkti optimaliausius projekto sprendinius.