Naftos produktų kvapai - nuolat sprendžiama dilema

Pasak AB "Klaipėdos nafta" naftos terminalo vadovo Gedimino Vitkausko, galimai intensyvesnius kvapus gyventojai juto dėl vienu metu kraunamų skirtingų naftos produktų ir nepalankios vėjo krypties.

Reagavo žaibiškai

"Naftos produktų krovos sąlygos kiekvienais metais vis sunkėja. Gamyklos siekia kuo daugiau "išspausti" iš produktų, todėl jų išpylimas reikalauja pastangų. Pastarosiomis dienomis galimai buvo stipresnis kvapas dėl mazuto ir žaliavinės naftos krovos. Kiekvienas krovinys turi savo specifinį kvapą", - susitikime sakė G. Vitkauskas.

Jis patikino, kad naktį iš lapkričio 13 d. į 14 d. pats asmeniškai sulaukė gyventojų skambučių, todėl į pranešimus reagavo žaibiškai. Tuo metu įmonės teritorijoje buvo kraunama žaliavinė nafta. G. Vitkauskas paaiškino, kad kvapas nelygus leistinai lakiųjų organinių junginių koncentracijai, žmogaus uoslė yra kur kas jautresnė. Pasak jo, gyvenamojoje aplinkoje yra leistinas iki 5 miligramų kub. m lakiųjų organinių junginių kiekis. Remiantis sertifikuota įranga atliekamais matavimais, lakiųjų organinių junginių koncentracija aplinkos ore neviršijo nė pusės leistinos normos. Žmogaus uoslė pajunta vos 0,3 mg. kub. m koncentraciją ir kvapą.

"Kraunant žaliavinę naftą atlikome kelis kartus daugiau matavimų nei įprasta. Kuomet lakiųjų organinių junginių koncentracija ore pasiekdavo 0,6-0,7 mg, prašydavau sumažinti krovą - krovėme daugiau nei dvigubai lėčiau. Reguliavome procesą technologiniais režimais. Ėmėmės ir kitų priemonių - mažinome temperatūrą šildydami pilamą mazutą. Buvo imtasi ir kompleksinių priemonių, kad koncentracijos sklaida už terminalo teritorijos nepaplistų", - tikino KN terminalo departamento direktorius.

[CITATA]

G. Vitkauskas priminė, kad nuo 2013 m. AB "Klaipėdos nafta" turi įdiegusi rekuperatorių, kuris neleidžia į aplinką pasklisti naftos produktų garams. Jo pagrindinė funkcija - "sugaudyti" visus benzino garus, kurie yra labiausiai lakūs ir pavojingi.

Tačiau, kaip teigė "Klaipėdos naftos" atstovai, rekuperatorius kvapų nepašalina, nes tai nėra jo paskirtis. Ir apskritai nėra tokios įrangos, kuri pašalintų kvapus aplinkoje. Dėl to bendrovė nuolat gerina aplinkosaugines technines priemones ir yra numačiusi investicijas iki 2020 m.

"Nėra įrenginio, kurį saugotume labiau. Jeigu ne jis, kvapų jaustume kur kas dažniau. Būna situacijų, kai nėra vėjo apskritai. Tada garai pakyla. Kadangi jie yra už orą sunkesni, leidžiasi ant mūsų siurblių. Davikliai į tai reaguoja ir turime stabdyti darbus. Mūsų procesai terminale taisyklėmis reglamentuoti. Čia niekas negali veikti kaip nori. Viskas vyksta automatizuotai", - sakė G. Vitkauskas

Šiuo metu bendrovė turi 800 sukauptų mazuto vagonų, nes naftos produktai pilami lėčiau. Tai bendrovei yra finansinis nuostolis, tačiau verslo interesai, pasak bendrovės vadovų, visada yra vertinami per socialinės atsakomybės prizmę.

Vykdė patikrinimus

"Klaipėdos naftos" atstovų teigimu, naftos priėmimo metu nuolat yra vykdomas monitoringas. Atsargumo priemonės itin suintensyvintos žaliavinės naftos krovos metu.

Patikrinimai suaktyvėjo sulaukus žmonių skundų, į kuriuos bendrovės naftos terminalo vadovas visada reaguoja ir atsiliepia telefonu, kad ir 3 val. nakties, kaip buvo ir pastarąjį kartą. Nuo lapkričio 17 d. iki lapkričio 27 d. buvo atlikta daugiau nei 130 matavimų. Didžiausias kvapų koncentracijos kiekis užfiksuotas Vėtros gatvėje - 1,25 mg. Normos lygis - 5 mg. Koncentracija matuojama ir tokiose gatvėse kiap Švyturio, Pušyno, Molo - iš viso 8-iuose gyvenamųjų rajonų taškuose.

Beje, gyvenamuosiuose rajonuose leidžiami aštuoni kvapo slenksčiai. Pirmasis - žmogaus gebėjimas kvapą užuosti (0,3 mg). Tačiau yra žmonių, kurie užuodžia ir 0,1. Pasak KN technikos direktoriaus Genadijaus Andrejevo, įmonė siekia kuo mažesnės taršos aplinkai.

"Darome viską, kad neviršytume pirmojo slenksčio, nors yra leidžiami aštuoni. Kvapą pamatuoti paprastais prietaisais yra neįmanoma, matuojame lakiuosius organinius junginius, tad jų normų neviršijame", - teigė jis.

Su tuo sutiko ir KN naftos verslo direktorius Darius Šilenskis. Jis patikino, kad bendrovė imasi visų būtiniausių priemonių problemai spręsti.

"Nėra taip, kad bendrovė nesiimtų veiksmų. Jeigu tai būtų tik verslo interesas, darbas būtų kitoks. Reaguodami į situaciją ir nusiskundimus imamės veiksmų - ieškome balanso tarp verslo kompromisų ir gyventojų gyvenimo kokybės. Žmonės galbūt kvapus pradėjo jausti dėl klimato kaitos, o ne dėl mūsų veiklos. Dabar padažnėjo pietvakarinių krypčių vėjas", - svarstė D. Šilenskis.

Pasak jo, laikyti laivą prie krantinės dienai kainuoja didelius pinigus, todėl "Klaipėdos nafta" dirba visą parą, prižiūrėdama procesus ir vykdydama krovą nepertraukiamai, o ne konkrečiomis dienomis ar, kaip nuogąstauja gyventojai, savaitgaliais.

Nepalankus vėjas

Situaciją stebėjo ir Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas. Vyriausiasis inspektorius Romualdas Dužinas patvirtino, kad skundų dėl kvapų buvo sulaukta, bet pažeidimų neužfiksuota.

"Vyko stebėjimai - pusę mėnesio Švyturio gatvėje stovėjome prie namų ir vykdėme nuolatinį monitoringą. Matavome kietąsias daleles. Tuo metu nė karto nebuvo viršytos taršos normos, nebuvo pasiekta net vidurkio. Mobili stotelė nustatinėjo, kas yra gyvenamojoje aplinkoje", - sakė jis.

Jis patvirtino mintį, kad šį mėnesį miestui ir Melnragei pūtė nepalankios krypties vėjas. Tai suaktyvino kvapų sklaidą už įmonės teritorijos.

"Sužinojome, kad vėjas buvo besikeičiantis - pietryčių, pietų krypties, pietvakarių, epizodiškai šiaurės. Glaudžiai bendradarbiaujame su Visuomenės sveikatos centru ir klausimus sprendžiame. Dažniausiai kietųjų dalelių normos viršijimas fiksuojamas Šilutės plente", - teigė R. Dužinas.

Šiuo metu kvapus nustato vienintelė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, akredituota institucija. Ji gali atrinkti mėginius ir padaryti modeliavimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai taip pat patikino, kad patikrinimus dėl oro taršos daro ir dieną, ir naktį. Vykti į iškvietimus tenka ir savaitgaliais. Tačiau kaip problema buvo įvardytas laikas - teisinių dokumentų sutvarkymas užtrunka, todėl specialistai vykti fiksuoti pažeidimų gali tik po dviejų ar trijų dienų.

Tai kaip spragą mato Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

"Visuomenės sveikatos centre ir aplinkosaugoje yra spragų. Ten turėtų darbai vykti efektyviau. Išgirdome įmonių paaiškinimus, kad savo normoms nenusižengė, o nosis jautresnė už jas. Miesto gyventojai turėtų nejausti apskritai kvapų, bet visa tai yra technologinis procesas. Įmonėms taip pat reikia dirbti", - sakė jis.