Mūsų mieste nėra vietos grafičiams

Tačiau ar tikrai legalus gatvės menas turi galimybę gyvuoti tokioje terpėje, kur pastaruoju metu žodžiai grafitis ir grafitininkas dažniausiai vartojami tik neigiamame kontekste?

"Jei kalbame apie protingą miestą - daug ką galima integruoti", - įsitikinęs Klaipėdos savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus.

Tačiau, pasak pačių grafitininkų, realybė kol kas yra kiek kitokia.

Pagyvintų niūrius kiemus

Internetu atlikęs apklausą, kurioje dalyvavo 400 žmonių, klaipėdietis dizaineris Egidijus Gužauskas nustebo, kad daugelis gyventojų pritartų idėjai grafičiais puošti daugiabučių namų fasadus.

Pasak jo, pasitelkus gatvės meną miegamuosiuose rajonuose būtų galima sukurti puikią orientacinę sistemą, nes dabar daugelis kiemų tarsi identiški.

"Mogiliovo, Bandužių, Laukininkų mikrorajonų kiemai beveidžiai, visi kaip vienas. Reikia tik idėjos ir viską galima pakeisti. Pakvietus svečių nereikėtų valandą aiškinti, kur tavo namas stovi. Pakaktų pasakyti, kad ant namo nupieštas gandras ar dar koks kitas piešinys. Būtų galima patvirtinti kiekvieno mikrorajono ar kiekvieno kiemo tematiką. Manau, kad tokie sprendiniai pagyvintų pilkas ir nykias dabartinių fasadų sienas", - pasakojo E. Gužauskas.

Jo skaičiavimu, vienai daugiabučio fasado sienai šitaip papuošti gali prireikti iki 10 tūkst. litų. Suprantama, dabar, kai žmonės, skaičiuodami centus, neskuba namų renovuoti, tikėtis, kad piešinius jie finansuotų iš savo kišenės - visiška utopija. Tačiau esą visuomet galima rasti rėmėjų. Pavyzdžiui, šitaip prie miesto gražinimo galėtų prisidėti dažus pardavinėjančios įmonės.

Viliotų turistus?

Miesto centre grafičiai padėtų ne tik iliustruoti istorinius įvykius, atliktų edukacinę funkciją, bet ir galėtų tapti turistų traukos centru.

E. Gužauskas siūlo, kad ant miesto istorijai svarbių pastatų būtų ne tik nupieštas istoriją primenantis vaizdas, bet ir specialus QR kodas, kurį nuskenavus mobiliuoju telefonu automatiškai internetiniuose puslapiuose praeivis rastų visą informaciją, susijusią su tuo pastatu ir jo istorija.

"Jeigu šiame name gyveno žymus muzikantas, stovėdamas šalia jo namo galėtum ne tik skaityti internete jo gyvenimo biografiją, bet ir klausytis muzikos. Šiuolaikinės technologijos tam yra pritaikytos, reikia tik šiek tiek išmonės, kad miestą norintiems pažinti turistams tai atrodytų kuo patraukliau", - tokia idėja žavi ir Jaunimo reikalų koordinatorių M. Vitkų.

Legalios sienos neprigijo

Pasaulyje tokių grafičių panaudojimo pavyzdžių - begalės. Pasak E. Gužausko, vienas tokio gatvės meno pritaikymo turizmo reikmėms pavyzdys - Lenkijoje, Lodzės mieste, freskomis išpiešti 20 pastatų fasadai, kurie traktuojami tarsi vieša meno paroda ir traukia lankytojus. Tokių objektų atsiranda ir Lietuvoje.

"Vilniuje taip pat ledai jau pajudėjo, nes čia skirta daug vietų, kur grafitininkai gali reikštis legaliai. Žinoma, yra nustatytos tam tikros normos, ko negalima piešti, bet saviraiškai erdvės sostinėje - begalė. To negalėčiau pasakyti apie Klaipėdą", - apgailestavo E. Gužauskas.

POPULIARU. Pasaulyje egzistuoja daugybė pavyzdžių, kaip gatvės menas pagyvina niūrias fasadų sienas.

Pasak M. Vitkaus, prieš trejus metus ir Klaipėdoje buvo patvirtintos trys vietos, kur grafitininkai gali piešti savo šedevrus be jokių suvaržymų. Tiesa, dabar yra likusios tik dvi tokios vietos, nes viena išmarginta gelžbetoninė siena, buvusi prie "Žemynos" gimnazijos, jau nugriauta.

Dar viena grafitininkams skirta gelžbetoninė siena yra likusi prie bendrovės "Pajūrio mediena". Taip pat nevaržomi jie gali piešti buvusio "Švyturio menų doko" kiemelyje.

"Šios dvi vietos nepasitvirtino, nes yra sunkiai pasiekiamos. Pavyzdžiui, kad grafitininkas patektų į "Švyturio menų doko" kiemelį, jis turėdavo gauti leidimą, be to, ten esanti raudonų plytų siena ne itin tinkama grafičiams", - apgailestavo E. Gužauskas.

Sunku gauti leidimą?

Grafičių meistras pastebi, kad legalaus gatvės meno kelias Klaipėdoje itin sudėtingas. Pasak jo, kiša koja ne tik gana sudėtinga leidimo legaliai piešti grafičius tvarka, bet ir formuojama neigiama visuomenės nuomonė.

"Esu gavęs ne vieną užsakymą grafičiais papuošti patalpų vidines sienas. Tačiau, kai kalba eina apie fasadą, dažnai net neverta pradėti piešti eskizo. Pamenu, buvo kilusi idėja išpiešti Paryžiaus Komunos gatvėje esančios Futbolo mokyklos fasadinę sieną, kuri dabar atrodo baisiai. Sugalvojome temą, tinkančią Klaipėdai ir sportui, bet vos tik futbolo mokyklos vadovas nuėjęs į savivaldybę apie tai prasitarė, iškart gavo neigiamą atsakymą", - realybę nušvietė E. Gužauskas.

PRIEŠ IR PO. Dizaineris Egidijus Gužauskas ne tik žodžiais, bet ir darbais parodo, kaip gali pasikeisti pastatas, jei valdžia ir gyventojai pasitiki grafitininko fantazija. Šis jo darbas puošia vieną Kuršėnuose esantį pastatą. Egidijaus GUŽAUSKO nuotr.

Jau penkerius metus nieko bendro su grafičiais neturintis ir dabar dizaineriu dirbantis Rodionas Petrovas iki šiol prisimena, kokius kryžiaus kelius jam ir kitiems grafitininkams teko nueiti, kai prieš keletą metų Klaipėdos miegamuosiuose rajonuose jie legaliai grafičiais margino daugiabučių sienas.

"Dėl aštuonių pastatų sienų ėjome rinkti gyventojų parašus. Įsivaizduojate, eini ir skambini į kiekvienas duris, rodai eskizus, įtikinėji, kad bus gražu. Surinkti 50+1 namo gyventojo parašą - kruvinas darbas. Bet tuomet labai stipriai to norėjome. Visgi manau, kad, esant tokiai sudėtingai tvarkai, daugelis renkasi greitesnį būdą - piešia bet kur, be jokių suderinimų", - svarstė R. Petrovas.

Dizaineris įsitikinęs, kad pakaktų, jog leidimą legaliai piešti grafičius išduotų savivaldybė. Esą pakaktų, kad eskizą patvirtintų miesto dailininkas.

Gyventojai esą dabar įsivaizduoja, kad grafičiai - tai tik baisios keverzonės ant sienų, be jokios minties. Ko gero, daugelis net nenutuokia, kad Tiltų gatvėje ant sienos išpieštas Klaipėdos žemėlapis - taip pat grafitis.

Reikia ir prevencijos

"Tai, kad formuojamas visuomenės nepakantumas - nėra blogai. Gerai, kad visuomenė nėra sustabarėjusi, jei panosėje kažkas atlieka chuliganiškus veiksmus. Gerai, kad gyventojai skatinami kritiškai vertinti savo aplinką. Pavyzdžiui, kodėl kasdien eidami namo jie turi stebėti lytinių organų parodėlę? Bet grafitininkams turi būti palikta ir alternatyva legalizuotis", - mano M. Vitkus.

Klaipėdos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius skaičiuoja, kad per metus būna vos 1-3 atvejai, kai grafičių meistrai kreipiasi į savivaldybę norėdami išsiimti leidimą legaliai piešti ant sienų. Tačiau jis nenorėjo sutikti, kad šitaip yra tik dėl pakankamai sudėtingos leidimo išdavimo tvarkos.

"Neteko girdėti, kad, turint gyventojų pritarimą, savivaldybėje būtų vilkinama išduoti leidimą. Tačiau neslėpsiu, kad tada, kai reikėjo skirti kelias legalias sienas, diskusija savivaldybėje vyko labai ilgai", - prisiminė M. Vitkus.

Jo nuomone, legalių grafičių skatinimas mieste pats savaime vandalizmo atvejų problemos neišspręstų, tačiau esą veikiant kompleksiškai, įmanoma tikėtis rezultatų.

"Gerai, kad dabar vyksta grafičių inventorizacija, baudomis žmonės raginami likviduoti nelegaliai apipieštas sienas. Klaipėda, ko gero, pirmauja visoje Lietuvoje gaudant "unabomberius". Visa tai yra gerai, bet šalia turi būti ir prevencija - ir grafitininkai, ir visuomenė turi žinoti, kas yra legalu, o kas ne", - kalbėjo M. Vitkus.

R. Petrovo įsitikinimu, tikėtis, jog Klaipėdoje atsiradus daugiau legalių grafičių sumažėtų sienų terliojimo vandalizmo atvejų - visiška utopija.

"Čia tas pats, kaip ir greičio viršijimas. Juk jeigu būtų įrengta speciali trasa, kurioje galima važiuoti kokiu tik nori greičiu, gatvėse vis tiek nesumažėtų greičio viršytojų. Adrenalinas - štai kas skatina piešti nelegaliai. Jie tarsi žaidžia su policija. Piešti legaliai jiems nuobodu", - svarstė R. Petrovas.

M. Vitkus taip pat pažymėjo, kad pagrindinė kova Klaipėdoje ir vyksta su "unabomberiais", kurių tikslas, tarsi šuniukų, pasižymėti savo teritoriją ir atkreipti visuomenės dėmesį.

"Šitaip elgiasi 13-15 metų paaugliai. Jie nesuvokia, kad dėdami parašus ant šiukšlinių ar namo sienų jie niokoja turtą. Ką gali suprasti paauglys, kuris pats neturi savo turto? Šitie paaugliai išaugs, ateis kiti. Juk mūsų visuomenėje pilna vandalizmo. Jei egzistuoja kultūra, šalia yra ir antikultūra. Taip buvo ir bus", - mano R. Petrovas.

"Precedentų senamiestyje jau yra"

Vaidotas DAPKEVIČIUS, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas

Precedentų Klaipėdoje jau yra buvę. Maždaug prieš dešimt metų Turgaus gatvėje veikiančios parduotuvės "Cronus" savininko iniciatyva už pastato esanti transformatorinė buvo išgražinta grafičiais. Kadangi parduotuvės sienos stiklinės ir persišviečia, ryški transformatorinė matosi ir iš gatvės pusės. Šis vaizdas iki šiol įspūdingai atrodo.
Tačiau kalbant šia tema kyla kitas klausimas - kiek tų dabartinių grafitininkų ar "tagininkų" norėtų išlįsti į dienos šviesą. Juk ši kultūra išaugusi iš maišto. Provokacija yra jų veiklos sudedamoji dalis. Garsiausio pasaulyje grafitininko Banksy darbai net nulupinėjami nuo sienų ir pardavinėjami aukcionuose, nors niekas nežino, kaip tas menininkas atrodo. Jis jau yra tapęs reiškiniu. Be to, nežinia, kaip iki galo tokį projektą būtų galima įgyvendinti Klaipėdoje. Kas turėtų imtis iniciatyvos, kas finansuotų tokį pastatų dekoravimą.

"Miestą šiukšlynu paversti galima greitai"

Mindaugas PETRULIS, Klaipėdos miesto vyriausiasis dailininkas

Pamenu, buvo pas mane atėję vaikučiai prašyti, kad rasčiau senamiestyje vietą, kur jie galėtų piešti ant sienos. Sakau - leidžiu tai daryti ant privataus namo, kuriame gyvena jūsų šeima, sienų. Vaikai nuščiuvo - esą tėvelis neleis. O kodėl tuomet miestas turi leisti?
Mano nuomone, šito meno forma turi būti kitokia. Ne ant pastatų ir ne ant šiukšlinių reikia piešti. Juk galima rengti čempionatus, performansus, kad ir centrinėse miesto aikštėse - reikia tik pastatyti plokštumas, ant kurių jie gali reikštis ir taškytis kiek tinkami.
Kodėl mes turime beždžionauti ir atnešti į miestą kultūrą, kuri pasidaro disbalansine? Apeliuoju į ateitį. Miestą šiukšlynu ir balaganu galima paversti labai greitai, bet atstatyti pradinę tvarką nėra lengva.
Aš nelabai įsivaizduoju, kur miesto centre būtų galima rasti erdvę, kad galėtų reikštis grafitininkai. Miegamuosiuose rajonuose - kita kalba. Tačiau ir čia iškyla eksploatacijos trukmės klausimas. Be to, augančiai naujai kartai gali formuotis nuomonė, kad piešti galima bet kur.