Ministrui priminė šlaką

Praėjusią savaitę bendro Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), miesto politikų, klaipėdiečių Seimo narių pasitarimo metu naujajam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui buvo priminta racionalaus po atliekų deginimo susidarančio nekenksmingo šlako panaudojimo problema. Klaipėdos regione jo jau yra prisikaupę šimtai tonų, o ateityje paleidus Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgaines šlako į sąvartynus bus atvežama keleriopai daugiau.

Vakarų Europoje toks šlakas nekeliauja į sąvartynus. Jis yra perdirbamas į atskiras frakcijas ir naudojamas statybų pramonėje betono gaminiams gaminti, keliams tiesti. Lietuvoje tokia tvarka nėra reglamentuota. Tad atliekų deginimo jėgainė "Fortum Klaipėda" šlako jau yra "prigaminusi" šimtus tonų. Skaičiuojama, kad po atliekų deginimo jo lieka 20-23 proc. buvusio šiukšlių tūrio.

Tad sekant Europos pavyzdžiu norima šlaką standartizuoti, kad jis būtų traktuojamas ne kaip atlieka, o kaip tinkamas panaudoti produktas. Žinoma, pirmiausia atitinkamai apdorojus - magnetais ištraukus spalvotuosius ir nespalvotuosius metalus, atskyrus smulkiąją frakciją.

Šiuo metu šlakas, traktuojamas kaip niekam nebetinkama atlieka, ištraukus juodąjį metalą (jo per parą gaunama apie 8 tonos), yra atiduodamas į Dumpių sąvartyną. Už jo įvežimą dar tenka susimokėti 29 Eur + PVM už toną.

Nepaisant gaunamų pajamų, tokia naudinga atlieka trumpina sąvartyno tarnavimo laiką, nors galėtų būti naudingai panaudojama.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras tirti, kaip galėtų panaudoti šlaką, pradėjo dar 2014-aisiais. Buvo atlikta galimybių studija, poveikio aplinkai vertinimo procedūra dėl laikymo ir perdirbimo, net pateikta paraiška Aplinkos apsaugos agentūrai. Iš esmės mintis buvo neperžengti sąvartyno ribos ir panaudoti šlaką būtent ten - taupant kaštus kitoms medžiagoms tiesti kelius, dengti milžinišką atliekų kalvą ir kt. Tačiau stringama ir čia.

Praėjusį penktadienį Klaipėdoje viešėjęs aplinkos ministras sakė, jog jį džiugina tai, kad klaipėdiečiai yra aktyvūs, kad vyksta diskusijos, kad Klaipėdos regiono sąvartyne problemų mažiau negu bet kur kitur Lietuvoje. Visgi jis konkrečių pažadų dėl šlako nedalino. Jo manymu, pirmiausia turi būti labai gerai ištirta, kokios medžiagos patektų į aplinką ir koks būtų jų poveikis, ir tik tada būtų galima priimti sprendimą.