Miestui tinkamiausias antras bendrojo plano variantas

Minėto komiteto nariai nusprendė kreiptis į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, kad šis į liepos viduryje vyksiantį miesto Tarybos posėdį pakviestų Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentą Vidmantą Dambrauską. Jie nori išgirsti uosto naudotojų nuomonę dėl maksimalios uosto plėtros.

Miesto BP pagal uosto variantus

Klaipėdos miesto BP, patvirtinto miesto Tarybos sprendimu dar 2007 metais, keitimas buvo pradėtas beveik prieš pusantrų metų.

Nuo 2014-ųjų rengiamas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros bendrasis planas. Šiuo metu yra parengti keturi uosto BP koncepcijos variantai - minimalios plėtros, plėtros pietinėje miesto dalyje, plėtros šiaurinėje miesto dalyje ir maksimalios plėtros.

Kadangi kiekvienas koncepcijos variantas darys įtaką tolesnei Klaipėdos raidai, nuspręsta parengti ir keturis miesto BP keitimo koncepcijos variantus (teritorijos raidos alternatyvas planuojamam laikotarpiui iki 2050 metų).

Visų miesto BP koncepcijų, kurios yra veidrodinės uosto BP koncepcijų variantas, pranašumus ir trūkumus komiteto posėdyje apibendrino Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė.

4 variantai

Pirmas miesto BP variantas - minimalioji plėtra. Šis variantas tik iš dalies įgyvendintų vieną iš pagrindinių miesto BP keitimo urbanistinės struktūros vystymo siekių - vystyti miesto prieigą prie Kuršių marių. Šis variantas realus būtų tuo atveju, jei uostas netektų ekonominių galimybių ar ambicijų didinti krovą, augti ir plėstis, t. y. intensyvinant krovą dabartiniame uoste iš esmės neformuojant naujų teritorijų.

Antras miesto BP koncepcijos variantas atvertų uostui teritorines galimybes plėstis kartu atlaisvinant daugiau krantinių Vitės teritorijoje. Nauja uosto plėtra būtų koncentruojama pietinėje dalyje, tam panaudojant dalį Kiaulės Nugaros salos ir dalį Smeltės pusiasalio. Nemaža dalis Kuršių marių akvatorijos krantinių būtų atveriamos viešam naudojimui.

Šis variantas suteiktų miesto centrinei daliai patrauklias teritorinės raidos perspektyvas formuojant savitą miesto prie vandens įvaizdį. Be to, būtų kuriami specializuoti rekreacinio (kurortinio) profilio centrai Smiltynėje, Giruliuose ir prie Vilhelmo kanalo.

Trečias variantas - pagrindinė uosto plėtra numatoma šiaurinėje miesto teritorijos dalyje bei išoriniame reide Baltijos jūroje, kur būtų formuojamas visiškai naujos kartos ir kokybinės vertės modernus jūrų uostas.

NEĮTIKIMA. Tai, kad miestui už išorinį uostą būtų kompensuojama "Begos" teritorijos sąskaita, miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narei Aldonai Staponkienei atrodė neįtikėtina.(Eimanto CHACHLOVO nuotr.)

Šiuo atveju akivaizdi Melnragės iškėlimo būtinybė (kiltų Girulių modernizavimo būtinybė čia perkeliant Melnragės gyvenvietę), būtų sudarytos sąlygos atiduoti miestui dar ilgesnį krantinės ruožą ne tik Vitės, bet ir "Begos" teritorijose taip praplečiant centrinę miesto dalį.

Ketvirtas variantas sudaro išskirtines sąlygas maksimaliai uosto plėtrai. Šio koncepcijos varianto neigiamos pasekmės tikėtinos tuo atveju, jei išorinio uosto statyba ir pietinės jo dalies išvystymas vyktų neatiduodant miestui centrinės uosto dalies tarp Vitės kvartalo ir Naujosios perkėlos ir neiškeliant Melnragės gyvenvietės. Tokiu atveju miesto teritorinė atskirtis nuo Kuršių marių drastiškai išaugtų, rekreacinių teritorijų praradimas šiaurinėje miesto dalyje būtų nekompensuotas, ir gyvenimo kokybė mieste ženkliai pablogėtų.

Siūlomas antrasis variantas

Planuotojai iš bendrovių "Urbanistika" ir "Sweco Lietuva", išanalizavę visus minėtus variantus, politikams siūlo pritarti antrajam variantui. Anot jų, tai būtų racionaliausias ir mažiausiai neigiamų pasekmių miestui turėsiantis tarpinis variantas, kuris neužkirstų kelio ateityje galvoti ir apie išorinio uosto statybą.

Tiesa, pažymėta, kad miesto pozicija dėl šio koncepcijos varianto gali nesutapti su valstybės pozicija, numatančia maksimalią uosto plėtrą. Todėl, tęsiant miesto ir uosto BP rengimą, turės būti rastas sutarimas dėl bendros Klaipėdos miesto vystymo krypties.

M. Žekonytės teigimu, jeigu uostas ims teritorijas iš miesto savo plėtrai, jis bet kuriuo atveju turėtų atlaisvinti miestui kitas teritorijas, kad nenukentėtų žmonių gyvenimo kokybė. Bet kuriuo atveju dėl kompensacijų, dėl teritorijų konversijos Savivaldybė turi susitarti su Vyriausybe.

Diskusijų metu itin suabejota "Begos" teritorijos perdavimo miestui galimybėmis. Į šios kompanijos krantines valstybė investavo daugybę lėšų, pati kompanija investavo milijonus į suprastruktūrą. Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narė Aldona Staponkienė klausė, iš kur būtų imama lėšų tai teritorijai perimti. Kiti komiteto nariai domėjosi, o kas tokioje teritorijoje, kainavusioje milžiniškus pinigus, atsirastų. Pasigirdo replika: "Būtų aikštė, kurioje pastatomas suoliukas, ir viskas."

Kitas dalykas, dėl kurio diskutuota komiteto posėdyje, - išorinis uostas, į kurį greičiausiai investuotų privatus investuotojas. Neatmetama galimybė, kad dabartinis uostas tokiu atveju "nusausėtų". Komiteto nariams siūlyta atskirai pasikalbėti su dabartiniais uosto naudotojais.

"Išklausoma tik viena pusė"

Nijolė DVARIONAITĖ-MILKINTIENĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene
Negalime daryti išankstinių vertinimų, nes šiuo metu uosto BP koncepcijos alternatyvos dar yra svarstomos miesto Savivaldybės komitetuose. Šiandien galima pasakyti tik tiek, kad Uosto direkcija stengiasi užtikrinti uosto plėtros galimybę ir konkurencingumą, o politikai patys turi apsispręsti - būti Lietuvai jūrine valstybe ar ne.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Uosto direkcija nesutinka su viešai išsakyta nuomone: "Mero manymu, vis dar neišblėsta miesto ir uosto priešprieša - uostininkai savo išankstinių planų su miestu nederino" ("Vakarų ekspresas", birželio 23 d. "Ministrui išsakė lūkesčius dėl uosto plėtros ir Baltijos prospekto"). Uosto BP koncepcijos alternatyvos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams buvo pristatytos keletą kartų - pirmą kartą dar pernai liepą, ir tik po kelių Uosto direkcijos prašymų klausimas dėl uosto BP buvo įtrauktas į miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę. Miesto Savivaldybės vadovai, administracijos darbuotojai dalyvavo daugelyje pasitarimų tiek Uosto direkcijoje, tiek Savivaldybėje dėl uosto plėtros galimybių.
Galima tik apgailestauti, kad šiomis dienomis vykstančiuose Savivaldybės komitetų posėdžiuose, kur svarstomos uosto plėtros alternatyvos, išklausoma tik viena pusė, nekviečiant Uosto direkcijos atstovų.