Miesto centre dviratininkai nelaukiami?

Takų beveik nėra

Gidės Daivos Statkuvienės, rengiančios ekskursijas su dviračiais, nuomone, Klaipėdos senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje dviračių takų beveik nėra.

"Taip pat sudėtinga Klaipėdos senamiestį aplankyti neįgaliesiems. Na, ir kas, kad nupaišyti dviračiai ant Herkaus Manto gatvės, nurodantys neva dviratininkai turi važiuoti gatve kartu su autobusais...

Tai yra nesaugu. Aš su dviratininkų grupe tikrai nesiryžčiau važiuoti šia gatve. Važiuojame šaligatviais, ant kurių susiduriame su pėsčiaisiais ir šaligatvių borteliais.

Borteliai tokie, kad neleidžia dviratininkams atsipalaiduoti ir žioplinėti į pastatus, nes gali apvirsti...

Kai vedu ekskursiją po centrinę miesto dalį, yra tokių vietų, kuriose tenka kirsti gatvę, tačiau pėsčiųjų perėjos nėra.

DUOBĖS. Automobilių keliuose duobės lopomis kasmet, o dviračių takuose? Egidijaus Jankausko nuotr.

Jeigu vokiečių grupei noriu parodyti vokiečių karių kapines - Herkaus Manto gatvėje susiduriame su stačiais laiptais ties geležinkelio viaduku.

Tiesa, yra įspėjamieji ženklai, tačiau su didele grupe važiuoti ten nėra saugu. Mūsų dviračių takams dar toli gražu iki tokių takų, kokie yra Danijoje, Olandijoje", - reziumavo gidė.

Laukia politinio sprendimo

Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Klaipėdoje, kelionių dviračiais organizatorius Saulius Ružinskas sutinka, kad, palyginti su kitais šalies miestais, Klaipėdoje dviračių takų situacija - geresnė.

"Mieste yra net vienas kitas labai geras dviračių takas, tačiau jie nesujungti į tinklą ir nėra normalių nuovažų.

Pavyzdžiui, Pilies gatvėje važiuojant dviračių taku su dviračiu be amortizatorių galima dantis pamesti. Tas pat - ir Tiltų gatvėje.

KLIŪTYS. Šalia dviračių takų pastatytas spaudos kioskas, tad kelią dviratininkams užtveria žmonės. Egidijaus Jankausko nuotr.

Ką jau kalbėti apie Herkaus Manto gatvę, kurioje iš viso dviračių tako nėra - dviratininkai čia pakišti autobusams po ratais. Užsieniečiams, šeimoms su vaikais, važiuojantiems dviračiais, - ši mūsų miesto atkarpa sukelia daugiausiai problemų.

Dėl Herkaus Manto gatvės reikalingas politinis sprendimas. Automobilių eismo juostų skaičius šioje gatvėje turi būti sumažintas iki 2 ir iš abiejų pusių įrengti dviračių takai.

Taip yra visuose didžiųjų miestų centruose. Taip pat ir Vilniuje - Gedimino prospekte. Miesto centras turi būti humanizuotas - kuo labiau pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams.

DEKORACIJA. Labai brangūs ir gražūs dviračių stovai įrengti Pilies automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje dviračių niekas nestato. Egidijaus Jankausko nuotr.

Dabar Herkaus Manto gatvėje įrengta po dvi automobilių eismo juostas į abi puses, kurios neatitinka normatyvų, nes yra per siauros.

Jeigu dviratininkas važiuoja pirma juosta - autobusas negali jo aplenkti, nes juosta yra per siaura. Dviratininką spaudžia prie kelkraščio. O jeigu dviratininkas dar užvažiuoja ant lietaus nuotekų šulinio - garantuota avarinė situacija", - teigė S. Ružinskas.

Svajoja apie tramvajų

Klaipėdos savivaldybės administracijos Transporto skyrius dėl Herkaus Manto gatvės situacijos informavo, jog vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdyje 2015 metais priimtu nutarimu, pagal kurį Herkaus Manto gatvėje, nuo Danės gatvės iki Lietuvininkų aikštės, pirma eismo juosta, pažymėta "A" raide leidžiama važiuoti miesto maršrutiniam transportui ir dviratininkams, o šaligatvius palikti vien pėstiesiems.

"Savivaldybės administracija šio sprendimo keisti artimiausiu metu neplanuoja", - pranešė Savivaldybės tarnautojai.

Susisiekimo ministerija jau patvirtino šiais metais parengtą Klaipėdos miesto darnaus judumo planą iki 2030 metų. Darnaus judumo plane dabartinė, be kita ko, Herkaus Manto gatvės situacija apibūdinta taip: "4 juostos automobiliams, itin siauri šaligatviai, per siauras dviračių takas."

STULPAI viduryje dviračių tako, tad dviratininkai priversti važiuoti pėsčiųjų taku. Egidijaus Jankausko nuotr.

Artimiausiu metu šis planas bus tvirtinamas ir Klaipėdos miesto taryboje. Pasak vicemero Artūro Šulco, pagrindinis šio plano iššūkis - greitaeigio viešojo transporto (tramvajaus) įrengimas, kuriam jau ruošiama galimybių studija.

Šis pokytis turės įtakos ir kito transporto judėjimui uostamiestyje.

"Kitas iššūkis - automobilių, naudojančių iškastinį kurą, ribojimas Klaipėdos senamiestyje ir centre, dviračių bei kito bevariklio transporto plėtra.

Numatoma, kad Herkaus Manto gatvė 2030 metais bus skirta tik darniam transportui, t. y. jame bus tik viešojo transporto (galbūt tramvajaus) juostos, daug vietos pėstiesiems, platūs šaligatviai kavinių terasoms, stotelei, suoliukams, patogios dviračių juostos", - teigė vicemeras.

Patys - nekultūringi?

Perklaustas, kada dviratininkai galės saugiai važinėti Herkaus Manto gatve dviračiams skirtais takais, A. Šulcas pasakė:

"Dviratininkai nėra pakišti autobusams po ratais. Daug kur pasaulyje jie dalijasi ta pačia eismo juosta su viešuoju transportu.

Tai yra normali praktika, kuri nepažeidžia nei Kelių eismo taisyklių, nei Statybos techninio reglamento. Tai yra kultūros problema.

Pirmąja juosta važiuoja ne tik viešasis transportas, bet ir daug kitų automobilių, kurie yra piktybiniai pažeidėjai.

IŠŠŪKIS. Pravažiuoti Herkaus Manto gatve su turistų grupe gidams atrodo labai nesaugu. Egidijaus Jankausko nuotr.

Atsiranda ir dviratininkų, kurie A juosta išdrįsta važiuoti prieš eismą.

Reikia nepamiršti, jog šia gatve važiuojantys dviratininkai turi paisyti kelių eismo taisyklių. Profesionalus autobuso vairuotojas be jokių problemų šioje gatvėje gali aplenkti dviratininką.

O jeigu negali saugiai aplenkti - tai turi važiuoti dviratininko greičiu", - Kelių eismo taisykles dėstė vicemeras.

"Mano nuomone, Herkaus Manto gatvėje seniai reikėjo uždaryti automobilių eismą, palikti tik dvi juostas viešajam transportui, o dviratininkams leisti važiuoti jiems skirtomis juostomis gatvės viduriu arba pakraščiais. Jeigu Savivaldybės administracija turėtų ryžto - ji galėtų tai padaryti", - svarstė A. Šulcas.

Pajūrio trasa - pamiršta ir apleista

Dviračių propaguotojas S. Rudzinskas priminė, kad dar 2006 metais buvo įgyvendintas Pajūrio dviračių trasos projektas, kuriuo didžiuojasi visa Lietuva. "Parengti dviračių maršrutai į Kuršių neriją, į Palangą, link Šernų, Lėbartų, tačiau iki šiol, per 12 metų, Klaipėdos miesto savivaldybė neįrengė dviračių takų šiems maršrutams! Pavyzdžiui, Smiltelės gatvėje pernai buvo paklotas naujas asfaltas, o dviračių takų juostos nupieštos per duobes ir iškrypusius bortelius", - stebėjosi S. Ružinskas.

Užsieniečiai, keliaujantys Lietuvos pajūriu su dviračiais, pasak pašnekovo, labai skundžiasi prastos kokybės Kuršių nerijos dviračių taku.

"Smiltynė - visiškai apleista. Kažkada išasfaltuotas vienas takelis iki jūros, o toliau, link Juodkrantės, tenka minti išklaipytu dviračių taku, išlikusiu dar nuo tarybinių laikų. Jam seniai būtina rekonstrukcija.

Norintiesiems važiuoti šiuo taku negalime nuomoti plentinių dviračių, nes jų padangos neatlaikytų tokios tako dangos. Naują taką, nutiestą palei Kuršių marias nuo Naujosios iki Senosios perkėlos, - taip pat jau medžių šaknys iškilnojo - reikia rekonstruoti.

NORMALU? Dviratininkai ir autobusai dalinasi viena eismo juosta. Egidijaus Jankausko nuotr.

Labai skundžiasi turistai ir panaikintu laivo maršrutu tarp Klaipėdos ir Nidos. Anksčiau buvo labai populiaru važiuoti dviračiu iki Nidos ir sugrįžti į Klaipėdą laivu.

Šiais metais neliko ne tik laivo, bet ir autobusais sugrįžti dviratininkai negali, nes Neringos autobusai - perpildyti, nepritaikyti dviračiams vežti, neturi laikiklių", - pasakojo turistų bėdas Kuršių nerijoje S. Ružinskas.

Slalomo trasos

Perai Klaipėdos savivaldybės administracija parengė Specialųjį dviračių takų plėtros planą, tačiau, anot Dviratininkų bendrijos atstovo, šiuo planu nesivadovaujama.

"Specialiajame plane priimti gana pažangūs sprendimai, tačiau jie nesutampa su valdininkų požiūriu. Tad niekas tuo planu nesivadovauja, o daroma taip, kaip patogiau.

Nauji dviračių takai uostamiestyje projektuojami, nesilaikant statybos normatyvų. Dažniausiai pažeidžiamas dviračių takų pločio normatyvas, įrengiami per siauri takai.

Problema, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra atsakingo žmogaus, kuris koordinuotų dviračių takų plėtros projektus, kuriuos įgyvendina skirtingi skyriai, tartųsi su dviratininkų bendruomene.

Vilniaus ir Kauno savivaldybėse tokie specialistai yra. Klaipėdoje apie rengiamus projektus dviratininkų bendruomenė sužino paskutinė ir tik todėl, kad patys įsiprašėme į Saugaus eismo komisiją", - aiškino S. Ružinskas.

Pašnekovas nešykštėjo kritikos naujai įrengtiems dviračių takams Pilies gatvėje. "Tai išsityčiojimas iš dviratininkų! Slalomo trasa, o ne takas!

SLALOMAS dviratininkams Pilies gatvėje. Egidijaus Jankausko nuotr.

Nuvažiavęs nuo Pilies tilto, dviratininkas verčiamas važiuoti žolynu, nes įsipaišyti į dviračių taką - jokių šansų. Šiuo taku naudojasi labai daug žmonių, pagal naudotojų skaičių - takas yra per siauras", - vardino trūkumus dviratininkas.

Pašnekovui juoką kelia triukšmas dėl Naujojo Uosto gatvėje projektuojamo dviračių ir pėsčiųjų tako.

"Kalbos, kad ten reikia platinti gatvę ir griauti namą dėl dviračių ir pėsčiųjų tako - absurdiškos. Platesnė gatvė automobiliams šioje vietoje nereikalinga, ji atsiremia į tiltą, kurio tikrai niekas nepaplatins.

Dėl mūsų gali daryti pravažą nors ir per pastatą, kaip yra padaryta per "Jazzpilio" pastatą, svarbu, kad takas ir pravaža būtų, nes dabar jo iš viso nėra", - kalbėjo S. Ružinskas.

Dviratininkas įvardijo ir dar vieną metų metais Klaipėdoje nesprendžiamą problemą - kliūtis ant dviračių takų.

"Pavyzdžiui, prie "Avitelos" šalia dviračių tako pastatytas spaudos kioskas. Tad žmonės, norintys jame ką nors nusipirkti, priversti stovėti ant dviračių tako.

Maža to, greta spaudos kiosko pastatė daržovių kioską. Dar vienas kioskas, pastatytas šalia dviračių tako, vedančio į Senąją perkėlą.

Per taką kioskininkai nutiesė elektros laidą, ant jo užkėlė platformą - ir dviratininkai turi per ją šokinėti", - baksnojo S. Ružinskas.

Automobilininkų mentalitetas

Kaip vieną iš didesnių problemų S. Ružinskas įvardino dviračių stovų Klaipėdos mieste trūkumą ir jų statymą ne ten, kur reikia.

"Automobilininkų snobizmas. Kitaip nepavadinsi sprendimo įrengti dviračių stovėjimo aikštelę ten, kur jos niekam nereikia - automobilių stovėjimo aikštelėje prie piliavietės.

ATSAKOMYBĖ. Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Saulius Ružinskas pasigenda už Klaipėdos dviračių takų būklę ir plėtrą atsakingo žmogaus Klaipėdos miesto savivaldybėje. Egidijaus Jankausko nuotr.

Nesu matęs ten nė vieno dviračio pastatyto, nes nėra poreikio. Jeigu žmonės važiuoja su dviračiu į senamiestį - tai jie nori pasistatyti dviratį ten, kur jie važiuoja: prie kavinės, Dramos teatro ir pan.

Mes siūlėme perkelti stovus iš Pilies aikštelė ten, kur jie reikalingi, tačiau to nesugebama padaryti" -, stebėjosi pašnekovas.

Darbai vykdomi...

Bandėm susisiekti su Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojais, atsakingais už dviračių takų ir infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą. Savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas atostogauja, o jį pavaduojantis vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė iš karto nukreipė į Projektų valdymo poskyrį.

Šio poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis informavo, jog šiuo metu įgyvendinama keletas projektų, kurių metu bus įrengti ir dviračių takai.

"Šiuo metu vykdoma techninio projekto korektūra dviračių tako atkarpai nuo Klaipėdos g. tilto iki Klaipėdos miesto ribos palei Dangės upę.

Birželio 26 d. pasirašyta rangos sutartis dviračių ir pėsčiųjų takui nuo Paryžiaus Komunos g. iki Jono kalnelio tiltelio įrengti.

Rengiamas techninis darbo projektas, kurio metu bus atnaujinta dviračių tako atkarpa Taikos prospekto kairėje pusėje nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno g.

Šiais metais numatyta rekonstruoti Tilžės g. atkarpą nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos.

Kitais metais suplanuota pertvarkyti žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą ir šalia jos įrengti dviračių taką.

Taip pat bus tiesiamas dviračių takas tvarkant "Ąžuolų giraitės" parką", - informavo G. Dovidaitis ir perdavė lakonišką savo kolegų iš Transporto skyriaus komentarą, jog "mieste dar daug taisytinų vietų ne tik dviračių takuose, šaligatviuose, bet ir gatvėse. Darbai vykdomi..."

Nukenčia dviratininkai

Klaipėdos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis informavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos mieste užfiksuota 17 eismo įvykių, susijusių su dviratininkais. Jų metu buvo sužeisti 9 žmonės, 1 - žuvo.

Dažniausiai pasitaikanti nelaimių priežastis, pasak R. Stasiulio, kai dviratininkas į važiuojamąją kelio dalį įlekia nenulipęs nuo dviračio, nors tai numato Kelių eismo taisyklės.

"Negalime išskirti vienos labiau avaringos vietos mieste, eismo įvykiai su dviratininkais užfiksuoti įvairiose vietose: Šilutės plente, Taikos, Šiaurės prospektuose, Herkaus Manto gatvėje ir kitur", - vardijo Kelių policijos atstovas.

Pasak pašnekovo, porą kartų pareigūnai buvo iškviesti ir į įvykius, kai dviratininkai susidūrė su pėsčiaisiais. "Pėstieji neturėtų vaikščioti dviračių takais. Žinoma, ir dviratininkai turi būti atsargesni, ypač kai išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, nes įvykus eismo įvykiui - jie nukentės labiausiai", - priminė R. Stasiulis.

"Dviratį rišu it šuniuką - prie stulpo"

Nina PUTEIKIENĖ, Tarybos narė

Pati važinėju dviračiu. Neseniai nukritau Naujojo uosto gatvėje, nes dviračių takai mieste yra labai prasti. Bėda, kad Klaipėdoje apie dviračius galvojama kaip apie rekreacijos priemonę, tačiau ne kaip apie transporto priemonę. Tai liudija absurdas, padarytas Herkaus Manto gatvėje.

Tik su sveiku protu susipykęs dviratininkas gali važiuoti šia gatve kartu su autobusais. O kaip su dviračiu pervažiuoti Mokyklos gatvės tiltą? O kur dar kliūtys dviračių takuose? Jų viduryje yra pastatyta stulpų, kelio ženklų ir pan. Klaidas daro visi, bet tik kvailiai leidžia klaidoms tapti taisyklėmis.

Dar viena problema - mieste nėra kur prirakinti dviračio. Atvažiuoju į Rotušę ir rišu dviratį it kokį šuniuką - prie kelio ženklo.

"Nepaisoma daugumos"

Artūras ŠULCAS, vicemeras

Mes vis dar gyvename "apsižioję" automobilio vamzdį. Pažymėtina, kad Klaipėdos mieste tik trečdalis žmonių juda automobiliais, o du trečdaliai juda savo kojomis arba viešuoju transportu, tačiau būtent automobilinkams visada dega žalia šviesa.