Lietuva turi tik 6 tolimuosiuose žvejybos regionuose dirbančius Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės kontrolės pareigūnus. Siūlome susipažinti su dviem iš jų. Eglė Radaitytė sako, kad nesvarbu, kur įsikūręs būtų įstaigos biuras, - Kėdainiuose ar Kanadoje, - dėl to jos darbo specifika nesikeistų. Jeigu prireikia, direktorius ją suranda ir Atlanto vandenyno viduryje. Grįžęs į Lietuvą žvejybos inspektorius Arnas Mankevičius net nepirko mašinos, nes jam ji nereikalinga.
"Daug žmonių nežino mūsų darbo specifikos. Jūrose ir vandenynuose dirbantiems inspektoriams tenka lipti iš laivo į laivą. Mus su specialiais kateriais nuleidžia į vandenį, priplaukiame prie žvejybos laivo, įlipame į jį ir atliekame nustatytas procedūras. Mūsų uniforma sveria apie 7 kg.
Kai į kitą laivą reikia įlipti virvinėmis kopėčiomis, lengva nebūna. Be to, jūra neprognozuojama, oro sąlygos gali pasikeisti labai greitai. Virvinės kopėčios nėra stabilus dalykas, laivelį siūbuoja vandenyno bangos, ir tai gana pavojinga. Kartais gali pasitikėti tik sėkme, kad pataikysi užšokti ant kopėčių. Ko gero, mes visi esame šiek tiek adrenalino mėgėjai", - sako E. Radaitytė.
Ji eina Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjos pareigas. Pasak E. Radaitytės, ES žuvininkystės inspektorių Lietuvoje yra ir daugiau, nes ir Baltijos jūros kolegos priklauso tam pačiam būriui, bet tolimuosiuose rajonuose dirba tik keli, ir ji jiems vadovauja.
Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriuje buvo 5 inspektoriai, o nuo šių metų vasario 3 d. jų jau yra 6.
"Kai Žuvininkystės tarnyba buvo perkelta iš sostinės į uostamiestį, sėkmingai dalinu savo gyvenimą tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Ne tik man, bet ir mano kolegoms šis darbas yra brangus, nes mes mylime gamtą ir stengiamės ja rūpintis", - kalbėjo pareigūnė.
Apie Grenlandijos ryklius
"Grenlandijos rykliai vieni seniausių gyvūnų žemėje. Mokslininkų nuomone, jų amžius gali siekti daugiau kaip 500 metų. Patelė, kuri buvo sugauta man matant, buvo 3,5 metro ilgio. Vadinasi, jai maždaug 300 metų.
Manoma, kad Grenlandijos rykliai per metus užauga po vieną centimetrą. Sugauta ryklio patelė buvo sėkmingai paleista atgal į vandenyną.
Tai labai įdomi žuvis - ji yra beveik nematanti. Jos akytės mažos, jas užpuola parazitai ir ji dažnai apanka. Žinoma, kad tai žuvys plėšrūnės, bet nėra užfiksuota atvejų, kad jos būtų užpuolusios žmones.
Beje, Grenlandijos ryklių, kurie yra kiek mažesni ir nesiekia baltųjų ryklių dydžio, mėsa yra toksiška ir netinkama žmonių maistui. Grenlandai ir fareriečiai juos džiovina ir jų mėsą naudoja šunų ėdalui.
Tačiau Šiaurės vakarų Atlante dažniausia žvejojantys ispanai ir portugalai nesuinteresuoti jų gaudyti, tad šios žuvys yra paleidžiamos.
Žvejybos Šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) jau renka duomenis apie šiuos ryklius, nes pastaraisiais metais jų labai dažnai pasitaiko žvejų tinkluose", - pasakojo E. Radaitytė.
Adrenalino mėgėjai
Moteris pasakojo, kad darbe kartais nutinka nelaimingų įvykių. "Kitą kartą iš tikrųjų geriau šokti į vandenį nei į valtį, nepaisant to, kad rizikuoji būti įtrauktas po laivo sraigtu. Bet tam mes esame specialiai apmokyti, visi esame baigę išgyvenimo jūroje kursus.
Žinoma, praktika visada šiek tiek skiriasi nuo teorijos, tačiau kolegos iš Kanados yra puikiai apmokyti gelbėti žmones, - pasakojo Eglė. - Šiais laikais žvejybos inspektorių darbo specifika tokia, kad jie gali dirbti bet kur.
Visas pasaulis yra mūsų. Nesvarbu, ar mes Vilniuje, ar Klaipėdoje esame, mūsų darbas yra toks pat. Dažnai juokauju, kad man jokio skirtumo, kur būti - Kėdainiuose ar Kanadoje.
Kita darbo pusė yra ta, kad mes nuolatos turime domėtis ir informacinėmis technologijomis, dėl kurių patiriame nemažai iššūkių. Žinoma, turime gilintis ir į aplinkosaugos situaciją, ir toli gražu ne tik Baltijos jūroje.
Šiandien mūsų veikla neapsiriboja tik Atlanto vandenynu, Lietuvos Respublikos laivai dirba ir Ramiajame, ir Indijos vandenynuose, kur vykdoma ne tik žvejyba, bet laivai-šaldytuvai priima žvejybos produktų krovinius.
Iš tikrųjų mes dirbame viso pasaulio vandenynuose, o tai reikalauja nemažo žinių bagažo: mes privalome žinoti regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų reikalavimus, ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktus, kitas tarptautines sutartis. Šie susitarimai yra peržiūrimi kiekvienais metais ir mes turime žinoti visus pokyčius."
Pasiteiravus, kodėl pasirinko tokią sunkią profesiją, E. Radaitytė atsakė, kad šiuo metu Niufaundlende (Kanada) įsikūrusiame inspektorate apie 50 proc. žvejybos inspektorių yra moterys.
Rašyti komentarą