"Mėlynasis proveržis" - visuomenės nuomonės nelaukta

Prieš pradedant balsavimą netrūko klausimų dėl uosto plėtros. Tarybos narys Viačeslavas Titovas išreiškė susirūpinimą Šiaurinės miesto dalies gyventojais, esą pradėjus plėtrą iš Švyturio, Sportininkų gatvių ir Melnragės teks iškelti gyventojus.

Miesto vicemeras Artūras Šulcas atkirto, jog visos problemos bus išspręstos sklandžiai. Jo teigimu, pagrindinis pasiektas rezultatas - strategijos partnerių susitarimas veikti kartu.

Saulius Liekis pridėjo, jog strategijoje nepakankamai kalbama apie socialinius ir sveikatos klausimus, neva dabar žmonės yra priversti vykti dirbti į rajoną. Nina Puteikienė apskritai visą strategiją pavadino kaip valdančiosios daugumos ruošimąsi rinkimams.

Nors strategijoje trūkumų įžvelgė ir Vytautas Čepas, jis ragino miestą nestovėti vietoje.

"Yra ir gerų, ir abejotinų dalykų. 40 tūkstančių naujų gyventojų atrodo iliuzija. O kas buvo prieš 25 metus? Mušėmės dėl kaulo eilėse. Galbūt dabar per mažai užsimota? Uosto ir LEZ problema - kvapai ir triukšmas. Tačiau palikus tokį uostą, koks yra, po 20 metų jame plaukios tik jachtos. Jeigu norime, kad miestas klestėtų, būtų patrauklus, reikia diegti technologijas", - teigė V. Čepas.

Visą "Mėlynojo proveržio" strategiją prižiūrės įkurta Miesto ekonominės plėtros taryba. Taip pat bus steigiama ir Strategijos įgyvendinimo valdymo grupė bei programų biuras. Strategiją tikimasi finansuoti miesto biudžeto, Europos sąjungos ir kitų "donorų" lėšomis. Dėmesys bus skiriamas ir partneriams bei organizacijoms sutelkti, kurių veiklos ir investiciniai projektai būtų integruoti į miesto strategijos įgyvendinimą.

Pagal strategijos planą, iki 2030 metų Klaipėdai reikės pritraukti 40 tūkstančių gyventojų. Klaipėdoje turės atsirasti 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. Eur naujų užsienio investicijų, 400 tūkst. apgyvendintų turistų ir dukart išaugti atlyginimas. Eksporto augimas numatomas 200 proc.